Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Socialinio nerimo sutrikimas: kai bendravimas tampa baime

Socialinio nerimo sutrikimas (dar vadinamas socialine fobija) yra ne drovumas ir ne kuklumas. Tai stipri, nuolatinė baimė situacijų, kuriose kiti gali jus stebėti ir vertinti: kalbėti grupėje, valgyti kitiems matant, skambinti telefonu, būti pristatytam nepažįstamiems.

Skirtumas nuo drovumo yra kaina: drovus žmogus jaudinasi, bet dalyvauja, o socialinio nerimo kamuojamas žmogus pertvarko gyvenimą taip, kad bauginančių situacijų išvengtų. Ilgainiui siaurėja darbo galimybės, draugystės ir kasdienybė.

Kaip atpažinti socialinio nerimo sutrikimą?

Dažniausi požymiai, kurie kartojasi įvairiose socialinėse situacijose:

  • Stipri baimė pasirodyti juokingam, nekompetentingam ar „keistam“
  • Kūno reakcijos: raudonavimas, prakaitavimas, drebulys, širdies daužymasis
  • Situacijų vengimas arba jų išgyvenimas su didele kančia
  • Ilgas nerimavimas prieš įvykį ir smulkmeniška savo elgesio analizė po jo
  • „Apsauginiai“ elgesiai: tylėjimas, akių kontakto vengimas, slėpimasis už telefono
  • Sunkumai darbe ar moksle ne dėl gebėjimų, o dėl baimės būti matomam

Kodėl jis atsiranda?

Priežastys dažniausiai susipina: paveldimas jautrumas, patirtos patyčios ar viešo pažeminimo epizodai, griežtai vertinanti aplinka vaikystėje. Svarbiausias palaikymo mechanizmas yra dėmesys, nukreiptas į save: žmogus taip atidžiai stebi savo balsą, veidą ir klaidas, kad nebemato, jog aplinkiniai vertina kur kas švelniau, nei atrodo. Psichologai šį reiškinį vadina prožektoriaus efektu.

Vengimas baimę tik stiprina: kiekviena apeita situacija smegenims patvirtina, kad pavojus buvo tikras. Todėl sutrikimas retai praeina savaime, bet gerai pasiduoda gydymui.

Kaip gydoma?

Veiksmingiausias metodas yra kognityvinė elgesio terapija (KET) su laipsnišku susidūrimu su bauginančiomis situacijomis: nuo lengviausios iki sunkiausios, leidžiant nerimui natūraliai nuslūgti. Apie tai plačiau rašome straipsnyje apie ekspozicijos terapiją.

Vidutiniais ir sunkiais atvejais gydytojas psichiatras gali skirti vaistus (dažniausiai SSRI grupės), kurie mažina nerimo foną ir palengvina terapijos darbą. Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą konsultacijos nemokamos ir be siuntimo.

Ką galite padaryti patys?

Savipagalbos kryptys, kurias patvirtina tyrimai:

  • Nustokite plėsti vengimą: kol kas net nereikia žengti pirmyn, užtenka nesitraukti
  • Sudarykite bauginančių situacijų „laiptus“ nuo lengviausios iki sunkiausios ir kilkite po vieną pakopą
  • Treniruokite dėmesį į išorę: pokalbio metu sąmoningai klausykite žmogaus, o ne savo vidinio komentatoriaus
  • Atsisakykite apsauginių elgesių palaipsniui: jie trukdo smegenims išmokti, kad pavojaus nėra
  • Po socialinės situacijos neanalizuokite jos valandomis; užrašykite vieną dalyką, kuris pavyko

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo introversijos?

Introvertas renkasi mažiau bendravimo, nes taip jam geriau, ir dėl to nekenčia. Socialinio nerimo kamuojamas žmogus bendravimo nori, bet jo vengia iš baimės. Skiriamasis klausimas: ar vienatvė yra jūsų pasirinkimas, ar baimės pasekmė?

Ar internetinis testas gali nustatyti socialinę fobiją?

Ne. Mūsų socialinio nerimo testas parodo simptomų lygį ir padeda apsispręsti dėl konsultacijos, tačiau diagnozę nustato gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas.

Ar viešo kalbėjimo baimė jau yra sutrikimas?

Nebūtinai: jaudintis prieš auditoriją normalu, o vien kalbėjimo baimė gali egzistuoti atskirai. Apie sutrikimą galvojama tada, kai baimė apima daugelį socialinių situacijų ir verčia jas pertvarkyti ar vengti.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Terapijos, kurios taikomos šiai būsenai

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai