Priklausomo asmenybės sutrikimo testas
Remtis artimais žmonėmis, tartis ir prašyti pagalbos yra sveika. Tačiau kai be kitų patarimo sunku išsirinkti net kasdienius dalykus, nesutikti atrodo pavojinga, o likus vienam (-ai) apima bejėgiškumas, ir taip yra daugelį metų, tai gali būti priklausomo asmenybės sutrikimo požymiai. Plačiau apie šią būklę ir jos gydymą rašome puslapyje Priklausomas asmenybės sutrikimas.
Šio testo 12 klausimų sudaryti pagal DSM-5-TR kriterijus. Vertinkite ne vienus santykius ar vieną sunkų laikotarpį, o tai, kaip jums būdinga daugelį metų ir įvairiose srityse: šeimoje, darbe, draugystėse, buityje.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra priklausomas asmenybės sutrikimas?
Priklausomas asmenybės sutrikimas priskiriamas C grupės, vadinamiesiems nerimastingiesiems, asmenybės sutrikimams. Jo esmė yra ilgalaikis, nuo jaunystės besitęsiantis poreikis, kad kiti globotų ir spręstų, kartu su baime būti paliktam (-ai). Žmogus nepasitiki savo gebėjimu susitvarkyti, todėl prisitaiko, nusileidžia ir vengia nesutarimų, kad tik neprarastų atramos.
Tai vienas rečiausių asmenybės sutrikimų: bendrosios populiacijos tyrimuose jis nustatomas mažiau nei 1 % suaugusiųjų. Švelnesnių priklausomų bruožų, nesiekiančių sutrikimo, turi gerokai daugiau žmonių. Naujojoje Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacijoje TLK-11 asmenybės sutrikimai nebeskirstomi į atskirus tipus: vertinamas sutrikimo sunkumas ir ryškiausi bruožai, o priklausomam raštui artimiausias yra neigiamų emocijų (nerimo, nesaugumo) bruožas.
Kaip jis pasireiškia?
Pagal DSM-5-TR būdingi požymiai, kurie laikosi daugelį metų ir matomi įvairiose situacijose:
- Kasdieniams sprendimams reikia daug patarimų ir patvirtinimo
- Atsakomybė už svarbias gyvenimo sritis atiduodama kitiems
- Sunku išsakyti nesutikimą, bijant prarasti palaikymą
- Sunku pradėti ką nors savarankiškai dėl nepasitikėjimo savimi
- Daroma tai, kas nemalonu, kad kiti rūpintųsi
- Vienatvė kelia nejaukumą ir bejėgiškumą
- Pasibaigus santykiams skubiai ieškoma naujos atramos
- Nuolatinė baimė likti vienam ir nesusitvarkyti
Kuo jis skiriasi nuo emocinės priklausomybės ir kitų būsenų?
Emocinė priklausomybė ir kodependencija yra populiarūs terminai, aprašantys santykių modelį, dažniausiai su partneriu: savijauta ir savivertė labai priklauso nuo vieno žmogaus. Tai nėra diagnozės. Priklausomas asmenybės sutrikimas yra platesnis: jis apima ne vienus santykius, o visą gyvenimo būdą, nuo kasdienių sprendimų iki darbo ir buities, ir lydi žmogų nuo jaunystės. Emocinės priklausomybės testas klausia apie jūsų santykius, o šis testas apie ilgalaikį, visose srityse pasireiškiantį poreikį remtis kitais.
Panašiai gali atrodyti ir kitos būklės. Atsiskyrimo nerimo šerdis yra baimė, kad atsiskyrus nutiks nelaimė, o ne nepasitikėjimas savo gebėjimais. Per depresiją ar sunkią ligą žmogus irgi gali labiau remtis kitais, bet tada tai prasideda kartu su liga. O ilgai gyvenant santykiuose, kuriuose kitas kontroliuoja ir menkina, priklausomybė dažnai būna smurto pasekmė, o ne asmenybės bruožas. Būtent todėl asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik specialistas, išsamiai pasikalbėjęs apie jūsų gyvenimo istoriją.
Kas padeda?
Pagrindinis gydymas yra psichoterapija. Jos tikslas ne „atpratinti nuo žmonių“, o užauginti vidinę atramą: kognityvinė elgesio terapija per laipsniškus savarankiškumo žingsnius keičia įsitikinimą „pats nesusitvarkysiu“, schemų terapija dirba su giliomis šio įsitikinimo šaknimis, o asertyvumo mokymai padeda sakyti „ne“ neprarandant ryšio. Vaistai sutrikimo negydo, bet gali padėti, jei kartu yra depresija ar nerimas.
Pagalbos kelias Lietuvoje prasideda nuo šeimos gydytojo arba psichikos sveikatos centro pagal gyvenamąją vietą, kur siuntimo nereikia. Asmenybės sutrikimą specialistas vertina po išsamaus pokalbio, kartais naudodamas struktūruotą interviu. Moksliniuose tyrimuose pirmai patikrai naudojami trumpi klausimynai, tačiau ir jie tik parodo, ar verta vertinti išsamiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti priklausomą asmenybės sutrikimą?
Ne. Testas parodo, ar jūsų atsakymai panašūs į priklausomo asmenybės sutrikimo požymius. Asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio, nes panašiai gali atrodyti depresija, nerimas ar gyvenimas kontroliuojančiuose santykiuose.
Kuo šis testas skiriasi nuo emocinės priklausomybės testo?
Emocinės priklausomybės testas klausia apie tai, kas vyksta jūsų romantiniuose santykiuose. Šis testas klausia apie ilgalaikį, nuo jaunystės besitęsiantį poreikį, kad kiti spręstų ir globotų, kuris pasireiškia daugelyje sričių: šeimoje, darbe, buityje. Galite atlikti abu: rezultatų skirtumas irgi daug pasako.
Ar tai gydoma, jei toks (tokia) esu nuo vaikystės?
Taip. Asmenybės bruožai keičiasi lėčiau nei nuotaika, bet keičiasi. Psichoterapijoje auga gebėjimas spręsti, nesutikti ir išbūti vienam (-ai), o santykiai iš būtinybės tampa pasirinkimu.
Ar tai reiškia, kad esu silpnas (-a)?
Ne. Poreikis remtis kitais dažniausiai yra išmoktas būdas jaustis saugiai, kai savarankiškumas kadaise buvo nedrąsinamas ar pavojingas. Tai ne charakterio yda, o įprotis, kurį galima pamažu keisti.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR).
- Disney K. L. (2013). Dependent personality disorder: a critical review. Clinical Psychology Review, 33(8), 1184-1196.
- Bornstein R. F. (2012). Illuminating a neglected clinical issue: societal costs of interpersonal dependency and dependent personality disorder. Journal of Clinical Psychology, 68(7), 766-781.
- Volkert J., Gablonski T. C., Rabung S. (2018). Prevalence of personality disorders in the general adult population in Western countries: systematic review and meta-analysis. British Journal of Psychiatry, 213(6), 709-715.
- Bach B., First M. B. (2018). Application of the ICD-11 classification of personality disorders. BMC Psychiatry, 18(1), 351.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.