Vengiančiojo asmenybės sutrikimo testas
Daugelis žmonių kartais jaučiasi nedrąsiai tarp nepažįstamųjų ar bijo kritikos. Tačiau kai baimė pasirodyti nepakankamam (-ai) daugelį metų lemia, su kuo bendraujate, kokį darbą renkatės ir kiek leidžiate kitiems jus pažinti, tai gali būti vengiančiojo asmenybės sutrikimo požymiai. Apie šią būklę, jos priežastis ir gydymą plačiau rašome puslapyje Vengiantysis asmenybės sutrikimas.
Šio testo 12 klausimų parašėme patys, remdamiesi DSM-5-TR aprašytais požymiais. Tai nėra diagnostinių kriterijų ar klinikinių klausimynų tekstas, todėl rezultatas nėra diagnozė. Asmenybės sutrikimai aprašo ne vieną sunkų laikotarpį, o ilgalaikį mąstymo, jausmų ir elgesio būdą, todėl vertinkite, kaip jums būdinga daugelį metų ir įvairiose situacijose: darbe, draugystėse, šeimoje.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra vengiantysis asmenybės sutrikimas?
Vengiantysis asmenybės sutrikimas priskiriamas C grupės, vadinamiesiems nerimastingiesiems, asmenybės sutrikimams. Jo esmė yra ilgalaikis, nuo jaunystės besitęsiantis jausmas, kad esate nepakankamas (-a), ir labai didelis jautrumas kritikai bei atstūmimui. Dėl to žmogus vengia situacijų, kuriose galėtų būti įvertintas, net jei jos jam svarbios: draugysčių, santykių, darbo galimybių.
Tyrimuose dažniausiai nurodoma, kad šis sutrikimas būdingas maždaug 1,5-2,5 % suaugusiųjų. Jis dažnai lieka neatpažintas, nes iš šalies atrodo kaip „toks charakteris“, o pats žmogus retai apie tai kalba. Naujojoje Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacijoje TLK-11 asmenybės sutrikimai nebeskirstomi į atskirus tipus: vertinamas sutrikimo sunkumas ir ryškiausi bruožai, o vengiančiajam raštui artimiausi yra atsiribojimo ir neigiamų emocijų bruožai.
Kaip jis pasireiškia?
Pagal DSM-5-TR būdingi požymiai, kurie laikosi daugelį metų ir matomi įvairiose situacijose:
- Vengiama darbų ir veiklų, kuriose daug bendravimo, dėl baimės būti kritikuojamam ar atstumtam
- Su žmonėmis bendraujama tik esant tikrumui, kad patiksi
- Net artimuose santykiuose laikomasi atsargiai, bijant gėdos ar pajuokos
- Socialinėse situacijose mintys sukasi apie kritiką ir atstūmimą
- Naujose situacijose kausto nepilnavertiškumo jausmas
- Savęs matymas kaip nevykusio, nepatrauklaus ar prastesnio už kitus
- Vengiama naujų veiklų ir rizikos, nes gali tekti susigėsti
Kuo jis skiriasi nuo socialinio nerimo ir drovumo?
Su socialiniu nerimu vengiantysis asmenybės sutrikimas persidengia labiausiai, ir dalis specialistų juos laiko vieno spektro dalimis. Daugelis žmonių atitinka abiejų kriterijus, bet ne visi. Paprastai skiriasi apimtis ir gylis: socialinis nerimas sukasi apie konkrečias situacijas (kalbėti, valgyti ar būti stebimam prie kitų), o vengiantysis raštas apima savęs vaizdą („aš toks ir esu, nepakankamas“), santykius ir gyvenimo sprendimus nuo jaunystės. Socialinio nerimo testas vertina baimę konkrečiose situacijose per pastaruosius mėnesius, o šis testas ilgalaikį, visą gyvenimą apimantį vengimo būdą.
Nuo drovumo ir introversijos skiria kaina: introvertas vienatvę renkasi kaip poilsį, o drovumas dažnai švelnėja su patirtimi. Vengiančiojo rašto žmogus žmonių ilgisi, bet baimė jį sulaiko. Nuo šizoidinio asmenybės sutrikimo skiria noras: šizoidinio rašto žmogui artumas tiesiog mažai svarbus, o čia jo labai norisi. Panašus atsitraukimas būna ir per depresiją, bet tada jis prasideda kartu su nuotaikos pokyčiu, o ne lydi nuo jaunystės.
Kas padeda?
Pagrindinis gydymas yra psichoterapija. Daugiausia tyrimų yra apie kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda palaipsniui eiti į vengiamas situacijas ir tikrinti įsitikinimus apie save, taip pat taikoma schemų terapija, dirbanti su giliais įsitikinimais „esu nepakankamas“. Specialiai šiam sutrikimui skirtų tyrimų dar nedaug, bet esami rezultatai rodo, kad pokyčiai įmanomi. Vaistai sutrikimo negydo, tačiau gali padėti, jei kartu yra socialinis nerimas ar depresija.
Pagalbos kelias Lietuvoje prasideda nuo šeimos gydytojo arba psichikos sveikatos centro pagal gyvenamąją vietą, kur siuntimo nereikia. Asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik specialistas po išsamaus pokalbio, kartais naudodamas struktūruotą interviu. Moksliniuose tyrimuose pirmai patikrai naudojami trumpi klausimynai, pavyzdžiui, SAPAS, tačiau ir jie tik parodo, ar verta vertinti išsamiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti vengiantįjį asmenybės sutrikimą?
Ne. Testas parodo, ar jūsų atsakymai panašūs į vengiančiojo asmenybės sutrikimo požymius. Asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio apie jūsų gyvenimo istoriją, nes panašiai gali atrodyti socialinis nerimas, depresija ar ilgai trunkantis stresas.
Kuo šis testas skiriasi nuo socialinio nerimo testo?
Socialinio nerimo testas klausia apie baimę konkrečiose situacijose per pastaruosius mėnesius. Šis testas klausia apie ilgalaikį, nuo jaunystės besitęsiantį savęs matymą ir vengimą, kuris apima santykius, darbą ir gyvenimo sprendimus. Abu sunkumai dažnai eina kartu, todėl naudinga atlikti abu testus.
Ar asmenybės sutrikimas reiškia, kad toks liksiu visą gyvenimą?
Ne. Asmenybės bruožai keičiasi lėčiau nei nuotaika, bet keičiasi. Psichoterapijoje žmonės mokosi rizikuoti santykiuose, švelniau vertinti save ir išbūti nepatogumą, o gyvenimo kokybė dažnai pagerėja gerokai anksčiau, nei išnyksta visi bruožai.
Ar vengiantysis asmenybės sutrikimas yra tiesiog stiprus drovumas?
Ne. Drovumas yra temperamento bruožas, kuris netrukdo gyventi taip, kaip norite. Vengiantysis raštas turi realią kainą: prarastas draugystes, santykius ir galimybes, o jį lydi skaudus jausmas, kad esate prastesnis (-ė) už kitus.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR).
- Lampe L., Malhi G. S. (2018). Avoidant personality disorder: current insights. Psychology Research and Behavior Management, 11, 55-66.
- Weinbrecht A., Schulze L., Boettcher J., Renneberg B. (2016). Avoidant personality disorder: a current review. Current Psychiatry Reports, 18(3), 29.
- Bach B., First M. B. (2018). Application of the ICD-11 classification of personality disorders. BMC Psychiatry, 18(1), 351.
- Moran P., Leese M., Lee T., Walters P., Thornicroft G., Mann A. (2003). Standardised Assessment of Personality: Abbreviated Scale (SAPAS): preliminary validation of a brief screen for personality disorder. British Journal of Psychiatry, 183, 228-232.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.