Kaip veikia PHQ-9, GAD-7 ir kiti klinikiniai klausimynai

Devyni klausimai apie nuotaiką, ir gydytojas jau turi rimtą pagrindą kalbėti apie depresiją? Skamba per paprastai. Bet už PHQ-9, GAD-7 ir panašių trumpų klausimynų slypi dešimtmečiai mokslo, tūkstančiai tyrimų ir milijonai pacientų. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip jie veikia, kuo skiriasi nuo žurnalinių testų ir ko iš jų tikėtis (bei nesitikėti).

Iš kur atsiranda klinikinis klausimynas?

Geras klausimynas nekuriamas prie kavos „sugalvojant klausimų“. Kelias maždaug toks:

1. Turinys iš kriterijų. PHQ-9 devyni klausimai yra tiesiog devyni oficialūs depresijos diagnostikos kriterijai (DSM klasifikacijos), paversti klausimais apie pastarųjų dviejų savaičių savijautą. Todėl jis matuoja būtent tai, ko klinikoje ir ieškoma.
2. Bandymai su tūkstančiais žmonių. Klausimynas duodamas dideliems srautams pacientų, kuriuos lygiagrečiai vertina psichiatrai išsamiu klinikiniu interviu. Taip nustatoma, kaip balai atskiria sergančius nuo nesergančių.
3. Psichometrinė kokybė. Tikrinamas patikimumas (ar tas pats žmogus, atsakydamas dukart, gauna panašų balą, ir ar klausimai dera tarpusavyje) ir validumas (ar balas tikrai atspindi depresiją, o ne, tarkim, bendrą pesimizmą).
4. Ribinės reikšmės. Statistiškai parenkami slenksčiai. Pavyzdžiui, PHQ-9 ribos 5, 10, 15 ir 20 skiria minimalius, lengvus, vidutinius ir sunkius simptomus. Riba „10“ pasirinkta ne iš gražumo: ties ja klausimynas geriausiai balansuoja tarp jautrumo (nepraleisti sergančių) ir specifiškumo (be reikalo negąsdinti sveikų). PHQ-9 atveju abu rodikliai siekia apie 85 iki 88 procentų.
5. Nepriklausomi pakartojimai. Kiti tyrėjai kitose šalyse ir kalbose tikrina, ar viskas galioja ir jų populiacijose. PHQ-9 patikrintas dešimtyse kalbų ir šimtuose tyrimų.

Būtent šis kelias skiria klinikinį įrankį nuo žurnalinio „sužinok, ar tu melancholikas“ testo, kurio niekas niekada netikrino su realiais pacientais.

Trumpa garsiausių klausimynų vizitinė

• PHQ-9 (Patient Health Questionnaire) yra depresijos atranka: 9 klausimai, nuo 0 iki 27 balų. Sukurtas Kroenke, Spitzerio ir Williams apie 2001 metus, o šiandien tai dažniausiai pasaulyje naudojamas depresijos matas pirminėje sveikatos grandyje. Išbandykite depresijos testą.
• GAD-7 yra generalizuoto nerimo atranka iš tos pačios komandos: 7 klausimai, nuo 0 iki 21 balo, riba apie 10. Neblogai pagauna ir paniką bei socialinį nerimą. Išbandykite nerimo testą.
• WHO-5 yra PSO geros savijautos indeksas: 5 teigiami klausimai apie pastarųjų dviejų savaičių savijautą. Įdomus tuo, kad matuoja ne simptomus, o gerovę, tad žemas balas yra signalas gilintis. Išbandykite geros savijautos testą.
• ASRS v1.1 yra PSO suaugusiųjų ADHD atrankos skalė (ADHD testas).
• AUDIT yra PSO alkoholio vartojimo rizikos klausimynas, 10 klausimų (alkoholio testas).
• PCL-5 yra potrauminio streso simptomų sąrašas pagal DSM-5, 20 klausimų (PTSD testas).

Visi šie įrankiai laisvai prieinami (todėl juos naudojame ir mes), skirtingai nei licencijuojami komerciniai klausimynai (pavyzdžiui, Beko depresijos inventorius BDI-II). Pastarųjų mūsų svetainėje rasite tik principus atkartojančius savus klausimynus su aiškia nuoroda į originalą.

Svarbiausia, ką reikia suprasti: atranka nėra diagnozė

Klinikiniai klausimynai yra atrankos (screening) įrankiai. Jų darbas yra greitai ir pigiai atsijoti, kam reikia išsamesnio įvertinimo. Diagnozė gimsta tik klinikiniame pokalbyje, kur specialistas patikrina tai, ko joks klausimynas nemato: simptomų trukmę ir kontekstą (gedulas, liga, vaistų poveikis), kitas galimas priežastis (skydliaukė, anemija, miego apnėja), gretutines būkles ir bendrą funkcionavimą.

Todėl teisingas santykis su balu toks: aukštas balas yra ne etiketė, o bilietas pas specialistą, o žemas balas esant blogai savijautai nėra draudimas kreiptis. Klausimynas gali klysti abiem kryptimis: pervertinti (bloga savaitė ar somatinės ligos simptomai „susiskaito“ kaip depresijos) ir nepastebėti (žmogus nesąmoningai švelnina atsakymus, o tai atrankoje nutinka dažnai).

Kaip iš klausimynų išspausti maksimalią naudą

1. Atsakinėkite apie nurodytą laikotarpį (dažniausiai pastarąsias 2 savaites), o ne apie „save apskritai“ ar blogiausią gyvenimo dieną.
2. Pirmas atsakymas geriausias. Klausimynai kalibruoti spontaniškiems atsakymams, o ne filosofinei analizei prie kiekvieno punkto.
3. Naudokite balą kaip kreivę, o ne kaip tašką. Didžiausia šių klausimynų vertė jums yra dinamika: pakartokite testą kas 2 iki 4 savaičių ir stebėkite kryptį. Gydytojai daro lygiai tą patį, nes PHQ-9 sukurtas ne tik pirmai patikrai, bet ir gydymo eigai stebėti.
4. Užsirašykite rezultatą prieš vizitą. Sakinys „prieš mėnesį PHQ-9 buvo 16, dabar 11“ specialistui informatyvesnis nei „lyg ir geriau“.
5. Nediagnozuokite kitų. Klausimynai pildomi apie save, todėl „atlikau testą už vyrą“ rezultatas matuoja jūsų įsivaizdavimą, o ne jo būklę.

Kur klausimynų ribos?

Verta žinoti tris silpnąsias vietas. Mato tik tiek, kiek matote jūs: klausimynas remiasi tuo, ką žmogus pats pastebi ir pripažįsta, o depresija, pavyzdžiui, moka apsimesti „tiesiog nuovargiu“. Persidengiantys simptomai: prasta koncentracija ir miegas priklauso ir depresijai, ir nerimui, ir ADHD, ir skydliaukės ligoms, o atskirti gali tik specialistas. Kultūrinis kontekstas: klausimynai rengiami konkrečiose kultūrose, geri vertimai tikrinami iš naujo, bet niuansai lieka.

Ir vis dėlto, nepaisant ribų, trumpi, tyrimais patikrinti klausimynai yra vienas didžiausių praktinės psichiatrijos laimėjimų. Jie pavertė „nepamatuojamą“ savijautą skaičiumi, kurį galima sekti, lyginti ir tikrinti. Devyni geri klausimai, užduoti laiku, yra išgelbėję daugybę žmonių nuo metų kančios be vardo.

Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai: Kroenke K., Spitzer R. L., Williams J. B. (2001). The PHQ-9. Journal of General Internal Medicine; Spitzer R. L. ir kt. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Archives of Internal Medicine; Topp C. W. ir kt. (2015). The WHO-5 Well-Being Index: a systematic review. Psychotherapy and Psychosomatics.