Streso įveikos testas

Stresą patiria visi, bet daro su juo labai skirtingus dalykus. Psichologai Richardas Lazarus ir Susan Folkman, padėję streso įveikos tyrimų pamatus, išskyrė dvi dideles strategijų šeimas: į problemą nukreiptą įveiką (keisti pačią situaciją) ir į emocijas nukreiptą įveiką (keisti savo būseną). Prie jų prisideda trečias, tyliausias kelias: vengimas, kai nei situacija, nei būsena nesprendžiamos, tik atidedamos.

Šis testas iš 12 situacinių klausimų parodys, kuris stilius pas jus dominuoja. Svarbu žinoti iš anksto: nė vienas stilius nėra visada geras ar blogas, sveikata slypi lankstume. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:

12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Nėra gero ir blogo stiliaus, yra tinkamas ir netinkamas kontekstas

Streso įveikos tyrimų išvada, kurią verta parsinešti namo: strategijos vertė priklauso nuo situacijos valdomumo. Kai situacija keičiama (konfliktas, kurį galima išspręsti, skola, kurią galima restruktūrizuoti), geriausiai veikia problemos sprendimas. Kai nekeičiama (netektis, diagnozė, praeitis), sveikiausia yra emocijų įveika: išgyventi, priimti, rasti prasmę. Bandymas spręsti nesprendžiamą virsta kova su vėjo malūnais, o vien emocijų darbas ties sprendžiama problema virsta buksavimu.

Vengimas šioje sistemoje yra trumpalaikis įrankis: pertrauka, kol atsiras jėgų. Problema prasideda, kai jis tampa pagrindiniu keliu, nes tada gyvenimas po truputį siaurėja.

Kaip praplėsti savo repertuarą?

Įveikos stilius yra įprotis, ne charakteris, todėl treniruojamas. Praktiškiausias įrankis yra du klausimai kiekvienam stresui: pirmas, kiek šios situacijos aš realiai galiu pakeisti? Antras, ką darysiu su tuo, ko pakeisti negaliu? Pirmasis atsakymas gimdo veiksmų sąrašą, antrasis emocijų planą (judėjimas, pokalbis, kvėpavimas, laikas).

Verta pažinti ir savo kūno signalus: lėtinis stresas dažnai kalba per miegą, pečius ir skrandį anksčiau, nei per mintis. Bendrą įtampos lygį galite pasimatuoti streso teste, o poveikį kūnui atskirame teste.

Kada įveikos nebeužtenka?

Jei stresas tęsiasi mėnesiais, o įprasti būdai nebeveikia (miegas genda, dirglumas auga, niekas nedžiugina), tai jau nebe stiliaus klausimas: taip prasideda perdegimas ar depresija, ir juos verta pasitikrinti atskirai. Ilgai trunkantis vengimas taip pat gali rodyti nerimo sutrikimą, kuriam yra veiksmingas gydymas.

Streso įveikos įgūdžių moko ir specialistai: tai standartinė kognityvinės elgesio terapijos dalis, o sąmoningumo praktikos (MBSR tipo programos) treniruoja gebėjimą išbūti įtampą jos neeskaluojant.

Dažniausiai užduodami klausimai

Mano rezultatas: visi trys stiliai panašūs. Ką tai reiškia?

Tai geras ženklas: turite platų repertuarą ir greičiausiai renkatės pagal situaciją. Pažiūrėkite į juostas žemiau rezultato: svarbiausia, kad vengimas nebūtų aukščiausias, o tarp sprendimo ir emocijų darbo lygybė yra sveika.

Ar vengimas visada blogai?

Ne. Trumpas atsitraukimas (miegas, pertrauka, savaitgalis be problemos) yra teisėta strategija, kuri atstato jėgas. Žala prasideda, kai vengimas tampa pagrindiniu atsakymu: problemos auga, o pasitikėjimas savimi mažėja. Skirtumą parodo paprastas klausimas: ar grįžtu prie problemos pailsėjęs, ar tik tada, kai ji sprogsta?

Kuo šis testas skiriasi nuo streso testo?

Streso testas matuoja, kiek įtampos patiriate, o šis rodo, ką su ja darote. Jie geriausiai veikia kartu: aukštas streso lygis su vengimo stiliumi yra rizikingiausias derinys, o tas pats lygis su lanksčia įveika dažnai būna pakeliamas.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Lazarus R. S., Folkman S. (1984). Stress, Appraisal, and Coping. Springer.
Carver C. S., Scheier M. F., Weintraub J. K. (1989). Assessing coping strategies: a theoretically based approach. Journal of Personality and Social Psychology, 56(2).

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?