Kaupimo sutrikimas: kai daiktai užima gyvenimą

Kaip atpažinti kaupimo sutrikimą?

Trys sritys, kurias vertina ir klinikiniai klausimynai:

• Sunkumas išmesti: sprendimas dėl kiekvieno daikto sunkus, atidedamas, kelia nerimą ar sielvartą
• Netvarkos mastas: kambariai nebenaudojami pagal paskirtį, takeliai tarp krūvų
• Įsigijimas: nuolat parsinešama naujų daiktų (pirkinių, „radinių“, nemokamų dalykų), nors vietos nebėra
• Prie to prisideda gėda, svečių vengimas ir konfliktai su artimaisiais

Kodėl „tiesiog išmesti“ neveikia?

Sutrikimo esmė yra sprendimų ir prisirišimo mechanizmas, o ne daiktai. Tyrimai rodo, kad kaupiantiems žmonėms sprendimas „palikti ar išmesti“ aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip skausmas ar netektis. Todėl artimųjų surengtas „didysis išvalymas“ be žmogaus sutikimo beveik visada baigiasi trauma, pasitikėjimo praradimu ir dar greitesniu kaupimu iš naujo.

Kaupimas dažnai stiprėja po netekčių ir eina kartu su depresija, nerimu, dėmesio sunkumais, todėl vertinama visuma.

Kaip gydoma?

Geriausiai veikia kaupimui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija: mokomasi sprendimų taisyklių, rūšiavimo mažais žingsniais, įsigijimo stabdžių ir tolerancijos nerimui, kuris kyla išmetant. Dirbama lėtai, bet kryptis stabili. Kartu gydomi palydovai (depresija, nerimas), o esant reikalui pasitelkiama socialinė pagalba dėl saugumo namuose.

Ką daryti artimiesiems?

Taisyklės, kurios saugo ir santykį, ir progresą:

• Nevalykite ir neišmetinėkite be sutikimo: tai atrodo kaip pagalba, o veikia kaip pažeidimas
• Kalbėkite apie saugumą ir funkcijas („kad galėtum miegoti lovoje“), o ne apie „šiukšles“
• Švęskite mažus žingsnius: viena lentyna yra pergalė
• Padėkite pasiekti specialistą ir, jei reikia, dalyvaukite konsultacijoje
• Jei namuose kyla gaisro ar higienos pavojus, pagalbos ieškokite kartu su socialinėmis tarnybomis, o ne prievarta