Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Šizoidinis asmenybės sutrikimas: kai artumo tiesiog nereikia

Šizoidinio asmenybės sutrikimo šerdis yra ne baimė, o abejingumas ryšiams: artimų santykių nesinori, vienišos veiklos atrodo geriausia gyvenimo forma, o emocijos, tiek savos, tiek kitų, lieka tarsi už storo stiklo. Pagyros nedžiugina, kritika nežeidžia, šeimos šventės vargina labiau nei džiugina.

Nuo įprastos introversijos šį raštą skiria mastas ir kaina: introvertas turi kelis artimus žmones ir moka artumu džiaugtis, tik greičiau pavargsta. Šizoidinio rašto žmogui artumo poreikis apskritai menkas, ir tai lydi jį nuo jaunystės visose srityse.

Kaip atpažinti šizoidinį raštą?

Būdingi bruožai, stabilūs nuo jauno amžiaus:

  • Nesinori nei artimų santykių, nei buvimo šeimos ar draugų rate
  • Beveik visada renkamasi vienišos veiklos
  • Menkas susidomėjimas seksualiniais santykiais
  • Malonumą teikia mažai veiklų arba beveik jokios
  • Nėra artimų draugų, išskyrus galbūt artimiausius šeimos narius
  • Kitų pagyros ir kritika atrodo nesvarbios
  • Emocinis šaltumas, atsiribojimas, plokščia jausmų raiška

Kuo tai skiriasi nuo introversijos, autizmo ir vengiančiojo rašto?

Nuo introversijos skiria gylis: introversija yra normalus temperamento bruožas, netrukdantis nei mylėti, nei draugauti. Nuo vengiančiojo asmenybės rašto skiria motyvas: vengiantysis artumo labai nori, bet bijo atstūmimo, o šizoidiniam raštui artumo tiesiog nereikia. Išorinis vaizdas panašus, vidus priešingas.

Nuo autizmo spektro skirti sunkiau, ir tai daro specialistas: autizmo atveju nuo vaikystės matomi socialinės komunikacijos supratimo ypatumai, pasikartojantis elgesys ir jusliniai ypatumai, o socialinio ryšio dažnai norisi, tik jis sunkiai sekasi. Šizoidinio rašto žmogus socialines taisykles supranta, jos jam tiesiog neįdomios.

Kada tai tampa problema?

Pats vienišas gyvenimo būdas nėra liga, ir dalis žmonių su šiuo raštu gyvena ramiai: renkasi savarankišką darbą, turi savo ritmą ir jaučiasi savo vietoje. Sutrikimu tai vadinama tada, kai raštas nelankstus ir kainuoja: kenčia darbas, kuriame neįmanoma išvengti žmonių, nutrūksta ryšys su šeima, o už stiklo pamažu įsikuria tuštuma ar depresija.

Būtent gretutinės būklės, dažniausiai depresija, ir atveda pas specialistus, nes pats raštas kančios dažnai nekelia.

Ar tai gydoma?

Psichoterapija galima ir prasminga, kai žmogus pats nori pokyčio: dirbama su emocijų atpažinimu, ryšio patirtimi saugiame terapiniame santykyje ir su konkrečiais gyvenimo tikslais (pavyzdžiui, išlaikyti darbą ar palaikyti ryšį su šeima). Tikslas čia ne perdaryti žmogų į ekstravertą, o padėti gyventi taip, kaip jis pats nori, tik su mažesne kaina.

Vaistai skiriami tik gretutinėms būklėms. Diagnozę nustato gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas, pirmiausia atskyręs šį raštą nuo autizmo spektro, depresijos ir šizofrenijos spektro sutrikimų.

Jei atpažįstate save

Pirmiausia atskirkite: ar jums gerai taip, kaip yra, ar už atsiribojimo slepiasi tuštuma? Jei pirmasis variantas, jums nieko nereikia „taisyti“. Jei antrasis, pradėkite nuo vienatvės ir depresijos testų: jie parodys, ar atsiribojimą lydi kančia, apie kurią verta pasikalbėti su specialistu. O jei nuo vaikystės jaučiate, kad socialinis pasaulis veikia „kita kalba“, žvilgtelėkite ir į autizmo testą suaugusiems.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar šizoidinis sutrikimas susijęs su šizofrenija?

Pavadinimai giminingi, bet tai skirtingos būklės: šizoidinis raštas neturi nei kliedesių, nei haliucinacijų, nei mąstymo dezorganizacijos. Statistiškai šis raštas kiek dažnesnis šeimose su šizofrenijos spektro sutrikimais, bet pats į šizofreniją paprastai nepereina.

Man gera vienam. Ar tai reiškia, kad turiu sutrikimą?

Ne. Vienatvės mėgimas, savarankiškumas ir siauras artimų žmonių ratas yra normalūs asmenybės variantai. Apie sutrikimą galvojama tik tada, kai raštas nelankstus, tęsiasi nuo jaunystės, apima beveik visas sritis ir kainuoja: darbui, šeimai arba pačiam žmogui, kai už atsiribojimo auga tuštuma.

Ar galiu pasitikrinti testu?

Pirmą vaizdą duos mūsų šizoidinio asmenybės sutrikimo testas, tačiau asmenybės sutrikimus diagnozuoja tik specialistas. Kryptį padeda pajusti introversijos, vienatvės ir autizmo spektro testai: jie parodo, kuriai iš panašiai atrodančių, bet skirtingų temų jūsų patirtis artimiausia.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai