Traumos atsako testas

Susidūrusi su grėsme, nervų sistema pasirenka apsaugą automatiškai, greičiau, nei spėjame pagalvoti. Klasikinis „kova arba bėgimas“ modelis vėliau papildytas dar dviem atsakais: sustingimu (kai kūnas sustingsta, protas apmiršta) ir įtikimu (kai bandome grėsmę numaldyti prisitaikydami ir įtikdami). Terapeutas Pete Walkeris šiuos keturis atsakus pavadino keturiais F (angliškai fight, flight, freeze, fawn) ir aprašė, kaip ankstyva patirtis paverčia vieną iš jų mūsų įprastu apsauginiu stiliumi.

Šis testas iš 16 teiginių parodys, kuris atsakas jums įprasčiausias. Svarbu iš karto: tai ne diagnozė ir ne yda, o jūsų nervų sistemos išmoktas gynybos būdas. Jį pažinti verta, nes tai, kas kadaise saugojo, suaugus kartais ima trukdyti. Užtruksite apie 3 minutes.

Pasidalinti:

16 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Keturi atsakai į grėsmę

Ilgą laiką psichologija kalbėjo apie du atsakus į grėsmę: kovą arba bėgimą. Vėliau tyrėjai pridėjo sustingimą (kai organizmas apmiršta, nes nei kova, nei bėgimas neįmanomi), o terapeutas Pete Walkeris, dirbdamas su kompleksinės traumos patyrusiais žmonėmis, aprašė ir ketvirtąjį: įtikimą. Įtikimas yra bandymas išvengti grėsmės prisitaikant prie jos šaltinio, dažniausiai suformuotas vaikystėje, kur saugumas priklausė nuo suaugusiojo nuotaikos.

Visi keturi atsakai yra normalūs, automatiški ir gelbstintys tinkamu momentu. Jie tampa problema tada, kai vienas jų virsta įprastu, nesąmoningu stiliumi, įsijungiančiu ir ten, kur realios grėsmės nėra. Tuomet tai, kas kadaise saugojo, ima trukdyti santykiams ir kasdienybei.

Iš kur ateina mūsų įprastas atsakas

Kuris atsakas taps įpročiu, dažnai nulemia ankstyva patirtis. Vaikas, kuriam pavyko apsiginti pykčiu, dažniau eina į kovą; tas, kuriam saugiausia buvo dingti, į bėgimą; tas, kuris negalėjo nei kovoti, nei bėgti, į sustingimą; o tas, kurio saugumas priklausė nuo suaugusiojo numaldymo, į įtikimą. Nervų sistema tiesiog įsimena, kas kadaise geriausiai apsaugojo, ir kartoja tai automatiškai.

Svarbu, kad tai nėra charakterio yda ar sąmoningas pasirinkimas: tai išmoktas kūno atsakas, veikiantis greičiau nei mintis. Todėl savęs kaltinimas („kodėl aš vėl nusileidau / užsiuvau / sustingau“) yra neteisingas ir nepadedantis. Kur kas naudingiau atpažinti savo atsaką ir pamažu mokytis rinktis kitaip, kai grėsmės nėra.

Kada verta kreiptis pagalbos

Šie atsakai savaime nėra sutrikimas: jie yra sveikos nervų sistemos gynybos. Bet jei jie stipriai valdo jūsų gyvenimą (nuolatiniai konfliktai, nesibaigiantis vengimas, dažnas sustingimas ar atsiribojimas, negebėjimas apginti savo poreikių), ir ypač jei jie siejasi su sunkia praeitimi, verta pasikalbėti su specialistu. Sustingimo ir įtikimo atsakai dažniausiai siejasi su kompleksine trauma, kuriai yra veiksmingų terapijos būdų.

Šis testas nėra diagnostinis įrankis: jis padeda pažinti savo įprastą apsaugos stilių, bet nepakeičia specialisto vertinimo. Jei norite giliau pažvelgti į galimą sunkios patirties poveikį, žr. kompleksinės traumos ir vaikystės patirčių testus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar turėti tokį atsaką reiškia, kad patyriau traumą?

Nebūtinai. Visi keturi atsakai yra normalios nervų sistemos reakcijos, kurias kartkartėmis išgyvena kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo praeities. Įprastu stiliumi jie tampa dėl daugelio priežasčių: temperamento, auklėjimo, gyvenimo patirties. Ryškus vieno atsako dominavimas gali, bet nebūtinai turi sietis su sunkia patirtimi. Testas rodo jūsų reagavimo stilių, o ne tai, ką išgyvenote.

Ar galiu turėti kelis atsakus?

Taip, ir tai labai dažna. Daug žmonių turi pagrindinį atsaką ir antrinį, kuris įsijungia, kai pirmasis neveikia (pavyzdžiui, iš pradžių bandoma įtikti, o nepavykus pereinama į kovą). Kai kurie deriniai turi net atskirus pavadinimus. Testas rodo ryškiausią jūsų atsaką, bet visiškai normalu atpažinti save keliuose iš jų priklausomai nuo situacijos ir žmogaus.

Ar įprastą atsaką galima pakeisti?

Pakeisti automatinę reakciją visiškai vargu ar įmanoma, bet išmokti ją pastebėti ir pasirinkti kitaip tikrai galima. Esmė ne kovoti su savo nervų sistema, o įterpti sąmoningumą tarp grėsmės ir reakcijos: atpažinti, kad įsijungė senas apsaugos būdas, ir paklausti, ar grėsmė reali. Su laiku, o dažnai ir su terapijos pagalba, žmonės išmoksta reaguoti lanksčiau ir mažiau automatiškai.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Walker P. (2013). Complex PTSD: From Surviving to Thriving. Azure Coyote.
Schauer M., Elbert T. (2010). Dissociation following traumatic stress: etiology and treatment. Journal of Psychology, 218(2).

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?