Histrioninio asmenybės sutrikimo testas
Daug žmonių mėgsta dėmesį, ryškiai reiškia jausmus ir puikiai pasakoja istorijas: tai vertingi bruožai, iš kurių gimsta geri aktoriai, mokytojai ir kompanijos siela. Tačiau kai kuriems žmonėms dėmesys tampa būtinybe: jau nuo jaunystės be jo jie jaučiasi nejaukiai ar tarsi nematomi, emocijos keičiasi greitai, o santykiai būna intensyvūs, bet trapūs. Kai toks elgesio būdas yra pastovus, apima beveik visas sritis ir trukdo gyventi, specialistai kalba apie histrioninį asmenybės sutrikimą. Plačiau apie jį rašome puslapyje Histrioninis asmenybės sutrikimas.
Šio testo 12 klausimų sudaryti pagal DSM-5-TR kriterijus. Atsakykite pagal tai, kaip dažniausiai jaučiatės ir elgiatės jau daug metų, o ne pagal vieną vakarėlį ar audringą laikotarpį. Testas nediagnozuoja: jis padeda pamatyti, ar jūsų patirtis panaši į šį bruožų derinį ir ar verta apie tai pasikalbėti su specialistu.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra histrioninis asmenybės sutrikimas?
Histrioninis asmenybės sutrikimas yra ilgalaikis elgesio ir jausmų raiškos būdas, kurio šerdis yra stiprus dėmesio poreikis ir ryški, bet greitai kintanti emocijų raiška. Pagal DSM-5-TR šis bruožų derinys prasideda ne vėliau kaip ankstyvoje suaugystėje, yra matomas įvairiose situacijose ir trukdo santykiams, darbui ar savijautai.
Pavadinimas kilęs iš senos sąvokos „isterija“, kuri ilgą laiką buvo naudojama nepagarbiai, dažniausiai kalbant apie moteris. Šiandien specialistai šį sutrikimą supranta kitaip: tai ne charakterio yda ir ne kaprizai, o būdas, kuriuo žmogus išmoko palaikyti savo vertės jausmą per kitų dėmesį. Įvairių tyrimų duomenimis, šie bruožai ryškūs maždaug 1-2 procentams suaugusiųjų.
Kokie požymiai būdingi?
DSM-5-TR aprašo aštuonis požymius, iš kurių diagnozei reikia bent penkių. Svarbiausi iš jų:
- nejauku, kai dėmesio centre esi ne tu
- bendravimas dažnai koketiškas ar provokuojantis ten, kur tai netinka
- emocijos ryškios, bet paviršutiniškos ir greitai kintančios
- išvaizda nuolat naudojama dėmesiui pritraukti
- kalba įspūdinga, bet miglota, be detalių
- teatrališkumas ir perdėta jausmų raiška
- lengva pasiduoti kitų ar aplinkybių įtakai
- santykiai laikomi artimesniais, nei yra iš tikrųjų
Kuo tai skiriasi nuo emocingumo, narcisizmo ir ribinio sutrikimo?
Emocingas temperamentas, artistiškumas ir meilė dėmesiui yra normalūs bruožai. Apie sutrikimą kalbama tik tada, kai jie nelankstūs, valdo beveik visas gyvenimo sritis ir kainuoja: santykiai pavargsta nuo dramų, darbe nukenčia patikimumas, o pačiam žmogui be dėmesio darosi tuščia ir nerimastinga.
Nuo narcisistinių bruožų skiria poreikis: narcisizmui reikia susižavėjimo ir pranašumo, o histrioniniams bruožams reikia paties dėmesio, net ir neigiamo. Šiuos bruožus padeda pažinti narcizo testas. Nuo ribinio asmenybės sutrikimo skiria gylis: ribinio sutrikimo atveju vyrauja tapatybės nestabilumas, tuštuma, palikimo baimė ir savęs žalojimo rizika. Su tuo susijusius požymius vertina ribinio asmenybės sutrikimo testas.
Verta žinoti, kad naujojoje Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacijoje TLK-11 atskirų asmenybės sutrikimų tipų nebėra: specialistas vertina sutrikimo sunkumą ir vyraujančius bruožus. Todėl šio testo rezultatas rodo tik bruožų kryptį.
Pagalba ir gydymas
Pats dėmesio poreikis žmogui ilgai gali atrodyti tiesiog „toks charakteris“, todėl pagalbos dažniausiai kreipiamasi po santykių griūčių, su depresija ar nerimu. Geriausiai tinka ilgesnė psichoterapija: psichodinaminė ar schemų terapija padeda, kad vertės jausmas nebepriklausytų vien nuo kitų reakcijų, o kognityvinė elgesio terapija padeda pastebėti dramatizavimo įpročius ir mokytis gilesnio, abipusio ryšio.
Vaistai paties sutrikimo negydo, bet gali būti skiriami gretutinei depresijai ar nerimui. Lietuvoje kreiptis galite į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (siuntimo nereikia). Asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio, todėl joks internetinis testas šios diagnozės nepatvirtins ir nepaneigs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar emocingas, artistiškas žmogus turi šį sutrikimą?
Beveik visada ne. Emocingumas, artistiškumas ir meilė scenai yra normalūs ir vertingi bruožai. Sutrikimu tai laikoma tik tada, kai bruožai nelankstūs, tęsiasi nuo jaunystės, apima beveik visas sritis ir daro realią žalą santykiams, darbui ar pačiam žmogui.
Kuo histrioniniai bruožai skiriasi nuo narcisistinių?
Poreikiu. Narcisistiniams bruožams reikia susižavėjimo ir pranašumo patvirtinimo, o histrioniniams pakanka paties dėmesio, net neigiamo. Praktikoje šie bruožai neretai persipina, ir juos atskirti gali tik specialistas.
Ar šis testas gali nustatyti histrioninį asmenybės sutrikimą?
Ne. Testas parodo, ar jūsų patirtis panaši į šio sutrikimo bruožus, bet diagnozę gali nustatyti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio. Jis įvertina ir kitas galimas priežastis: nuotaikos sutrikimus, kitus asmenybės sutrikimus ar sunkų gyvenimo laikotarpį.
Ar tai gydoma?
Taip. Ilgesnė psichoterapija padeda sukurti tvirtesnį vertės jausmą, kuris nepriklauso vien nuo kitų dėmesio, ir išmokti gilesnių, ilgalaikių santykių. Svarbiausia, kad žmogus pats norėtų pokyčio.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR).
- World Health Organization (2022). International Classification of Diseases, 11th Revision (ICD-11): 6D10 Personality disorder.
- Torrico T. J., French J. H., Aslam S. P., Shrestha S. (2024). Histrionic Personality Disorder. StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing.
- Novais F., Araújo A., Godinho P. (2015). Historical roots of histrionic personality disorder. Frontiers in Psychology, 6, 1463.
- Volkert J., Gablonski T.-C., Rabung S. (2018). Prevalence of personality disorders in the general adult population in Western countries: systematic review and meta-analysis. British Journal of Psychiatry, 213(6), 709-715.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.