Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Fobijos ir baimės

Vorų baimės testas

Vorų baimė (arachnofobija) yra dažniausia gyvūnų fobija pasaulyje: stipresnę ar silpnesnę jos formą turi maždaug 3 iki 6 % žmonių, o nemalonų jausmą vorams jaučia dauguma. Lietuvoje, kur pavojingų žmogui vorų praktiškai nėra, ši baimė ypač akivaizdžiai neproporcinga grėsmei, ir būtent tuo įdomi.

10 klausimų padės atskirti įprastą pasišlykštėjimą nuo fobijos, kuri valdo elgesį. Užtruksite apie 2 minutes, rezultatas su rekomendacijomis iš karto.

Pasidalinti:
10 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra arachnofobija?

Arachnofobija yra intensyvi, nevaldoma vorų baimė, neproporcinga realiam pavojui. Nuo įprasto „nemėgstu vorų“ ją skiria reakcijos stiprumas (panika, o ne grimasa), elgesio pokyčiai (tikrinimas, vengimas, negalėjimas likti patalpoje) ir tai, kad baimė įsijungia net nuo nuotraukos ar minties.

Mokslininkai arachnofobiją laiko „evoliuciškai parengtos“ baimės pavyzdžiu: eksperimentai rodo, kad vorų (ir gyvačių) siluetus žmogaus smegenys aptinka greičiau nei kitus objektus, o kūdikiai į juos reaguoja padidėjusiu dėmesiu. Kitaip tariant, gamta paliko „greitąjį mygtuką“, o fobija išsivysto, kai jis užstringa.

Baimė ar pasišlykštėjimas?

Vorų atveju greta baimės beveik visada veikia ir pasišlykštėjimas, atskira emocija, susijusi ne su pavojumi, o su „užkrato“ jausmu. Tyrimai rodo, kad arachnofobijoje šios dvi emocijos susipynusios: vieni labiau bijo (voras = grėsmė), kiti labiau bjaurisi (voras = šleikštulys ant odos).

Praktinis skirtumas: baimė ekspozicijoje slūgsta greitai, o pasišlykštėjimas lėčiau ir reikalauja daugiau pakartojimų. Todėl įveikiant vorų baimę svarbu kantriai kartoti tuos pačius žingsnius, net jei „šleikštu“ dar ilgai po to, kai „nebebaisu“.

Kaip įveikiama vorų baimė?

Arachnofobija yra bene geriausiai ištirta fobija ekspozicijos terapijoje: būtent su ja atlikti garsieji „vieno seanso“ tyrimai, kur po 2 iki 3 valandų laipsniškos, terapeuto lydimos ekspozicijos (nuo nuotraukos iki gyvo voro stiklainėlyje) dauguma dalyvių baimę įveikė ilgam.

Savarankiški baimės laiptai atrodo taip: piešinys, nuotrauka, vaizdo įrašas, negyvas voras, gyvas voras stiklainyje kitame kambario gale ir vis arčiau. Kiekvienoje pakopoje būkite, kol nerimas nukrinta bent perpus, ir tik tada kilkite. Svarbi taisyklė: nešokite pakopų, nes per staigus šuolis baimę įtvirtina, o ne gydo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Lietuvos vorai pavojingi?

Praktiškai ne. Lietuvoje nėra vorų, kurių įkandimas būtų rimtai pavojingas sveikam suaugusiam žmogui, o dauguma rūšių žmogui apskritai neprakanda odos. Tačiau fobijai šis faktas, deja, mažai padeda, nes ji gydoma patirtimi, ne statistika.

Kodėl bijau net mažų vorų, nors suprantu, kad tai juokinga?

Fobinė reakcija kyla smegenų pavojaus sistemoje (migdoliniame kūne) anksčiau, nei įsijungia logika: kūnas jau reaguoja, kol protas dar tik pradeda vertinti. Todėl gėdytis nėra ko: tai ne silpnumas, o užstrigusi apsaugos programa, kurią galima „perrašyti“ ekspozicija.

Ar vaiko vorų baimė praeis pati?

Dažnai taip, nes gyvūnų baimės vaikystėje normalios ir dauguma jų išauga. Padėkite nevengti: ramus tėvų elgesys su vorais (ne demonstratyvus gaudymas, o neutralumas) veikia geriau nei įtikinėjimai. Jei baimė stiprėja ir riboja vaiko gyvenimą, vaikų psichologas padės žaidybine ekspozicija.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?

Susiję straipsniai