ARFID testas
ARFID (vengiantis ir ribojantis valgymas) yra valgymo sutrikimas, kuriame nėra svorio baimės: maistas ribojamas dėl jo tekstūros ar kvapo, dėl baimės užspringti ar susivemti arba todėl, kad alkis beveik nejaučiamas. Daugiau apie šią būklę rasite puslapyje ARFID: kai išrankus valgymas nėra tik kaprizas.
Testas skirtas suaugusiems ir vyresniems paaugliams (nuo 16 metų), kurie atsako apie save. Tėvams, kurie nerimauja dėl vaiko valgymo, šie klausimai gali padėti pastebėti požymius, bet vaiko atveju svarbiausia pasikalbėti su vaikų ligų gydytoju. Klausimai sudaryti pagal DSM-5-TR ir TLK-11 aprašytus ARFID požymius; atsakymai lieka tik jūsų naršyklėje.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra ARFID?
ARFID (angliškai avoidant/restrictive food intake disorder, lietuviškai vengiantis ir ribojantis valgymas) į diagnozių klasifikacijas įtrauktas palyginti neseniai: 2013 metais į DSM-5, vėliau ir į Pasaulio sveikatos organizacijos TLK-11. Jis aprašo žmones, kurie valgo per mažai arba per vienodai, bet ne dėl noro sulieknėti.
Ribojimas gali turėti tris pagrindines priežastis, kurios dažnai persidengia: jautrumą maisto savybėms (tekstūrai, kvapui, spalvai), baimę dėl nemalonių valgymo pasekmių (užspringimo, vėmimo, pilvo skausmo) ir menką susidomėjimą maistu ar silpną alkį. ARFID pasitaiko ir vaikams, ir suaugusiems, kurie dažnai visą gyvenimą buvo laikomi „tiesiog labai išrankiais“.
Pagrindiniai požymiai
Apie ARFID kalbama tada, kai ribojamas valgymas turi bent vieną rimtą pasekmę ir jo nepaaiškina kitos priežastys:
- Ryškus svorio kritimas arba vaikams augimo sulėtėjimas
- Svarbių maistinių medžiagų trūkumas, nustatytas tyrimais
- Priklausomybė nuo mitybos gėrimų ar papildų, kad būtų gauta pakankamai maisto
- Ryškiai sutrikęs kasdienis gyvenimas: vengiama bendrų valgymų, kelionių, svečių, darbo renginių
- Ribojimo nepaaiškina maisto trūkumas, kultūriniai ar religiniai papročiai ar kita liga
Kuo ARFID skiriasi nuo išrankumo ir anoreksijos?
Nuo įprasto išrankumo ARFID skiria mastas ir pasekmės. Išrankus žmogus gali nemėgti daugelio produktų, bet valgo pakankamai, o jo gyvenimas dėl to nesusiaurėja. Sergant ARFID valgomų produktų sąrašas būna labai trumpas, o naujas maistas sukelia stiprų pasibjaurėjimą ar baimę.
Nuo nervinės anoreksijos ARFID skiria motyvas: nėra svorio baimės ir iškreipto kūno vaizdo. Dėl to ARFID kartais ilgai neatpažįstamas, nes žmogus neatitinka įprasto valgymo sutrikimo įvaizdžio. ARFID dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems autizmo spektro bruožų, didelį jutiminį jautrumą ar nerimo sutrikimų, bet būna ir be jų.
Kaip gydomas ARFID ir kur kreiptis?
Gydymas paprastai prasideda nuo fizinės būklės įvertinimo: gydytojas patikrina svorį, kraujo tyrimus ir maistinių medžiagų trūkumą. Toliau taikoma kognityvinė elgesio terapija, pritaikyta ARFID: prie naujo maisto artėjama mažais, saugiais žingsniais, o baimė užspringti ar susivemti mažinama laipsniškai. Vaikų gydyme aktyviai dalyvauja tėvai.
Lietuvoje pagalbos galite kreiptis į šeimos gydytoją arba į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (be siuntimo, nemokamai). Jei jaučiatės labai blogai ar kyla minčių apie savižudybę, nemokama emocinė parama teikiama visą parą: „Vilties linija“ 116 123 (suaugusiems), „Jaunimo linija“ 0 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111. Daugiau informacijos ir savipagalbos priemonių rasite pagalbasau.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali diagnozuoti ARFID?
Ne. Testas padeda pastebėti požymius, o diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs mitybą, svorį, tyrimus ir valgymo istoriją. Moksliniuose tyrimuose ARFID vertinti naudojami specialūs klinikiniai pokalbiai ir klausimynai (pavyzdžiui, PARDI ar NIAS), kuriuos taiko specialistai.
Ar galiu atlikti testą už savo vaiką?
Testas sukurtas suaugusiems ir vyresniems paaugliams, atsakantiems apie save. Tėvai gali perskaityti klausimus ir pastebėti panašius požymius vaiko elgesyje, tačiau balas vaiko atveju nebus tikslus. Jei vaikas valgo labai mažai produktų, krenta svoris ar sulėtėja augimas, kreipkitės į vaikų ligų gydytoją.
Mano svoris normalus. Ar vis tiek galiu turėti ARFID?
Taip. Kai kurie žmonės su ARFID išlaiko įprastą svorį, bet valgo labai vienodai, todėl jiems trūksta vitaminų ar mineralų, arba valgymas labai riboja jų gyvenimą. ARFID apibrėžia ne svoris, o ribojimo pasekmės.
Ar ARFID praeina savaime?
Dažniausiai ne. Įprastas vaikų išrankumas su amžiumi švelnėja, o ARFID be pagalbos linkęs išlikti, o valgomų produktų ratas gali net siaurėti. Gera žinia ta, kad laipsniškas, kantrus gydymas padeda ir suaugusiems.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR). Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder.
- World Health Organization. ICD-11 for Mortality and Morbidity Statistics: 6B83 Avoidant-restrictive food intake disorder.
- Thomas J. J., Lawson E. A., Micali N. ir kt. (2017). Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder: a Three-Dimensional Model of Neurobiology with Implications for Etiology and Treatment. Current Psychiatry Reports, 19(8), 54.
- Zimmerman J., Fisher M. (2017). Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder (ARFID). Current Problems in Pediatric and Adolescent Health Care, 47(4), 95-103.
- Nakai Y., Nin K., Noma S. ir kt. (2016). Characteristics of Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder in a Cohort of Adult Patients. European Eating Disorders Review, 24(6), 528-530.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.