Anoreksija: liga, kuri apsimeta kontrole

Ankstyvieji ženklai, kuriuos dažniausiai pastebi artimieji

Įsibėgėjanti anoreksija paprastai matoma dar iki ryškaus svorio kritimo:

• Vis griežtesnės maisto taisyklės: produktų sąrašai, kalorijų skaičiavimas, „saugus“ maistas
• Valgymo ritualai: smulkinimas, ilgas kramtymas, maisto stumdymas lėkštėje
• Bendrų valgymų vengimas („jau valgiau“, „skauda pilvą“)
• Perteklinis judėjimas kaip pareiga, ne malonumas
• Kūno slėpimas plačiais drabužiais, šalimas, energijos kritimas
• Nuotaikos pokyčiai: dirglumas, užsidarymas, o pokalbiai vis dažniau sukasi apie maistą ir svorį

Kodėl tai ne dieta ir ne pasirinkimas?

Dieta turi pabaigą, o anoreksija jos neturi: kiekviena pasiekta riba tampa nauju startu. Prie to prisideda biologija: badaujančios smegenys mąsto kitaip, todėl liga pati save saugo, o raginimai „tiesiog pavalgyk“ atsimuša į sieną. Žmogus ne užsispyręs, jis serga.

Rizikos dirvą sudaro perfekcionizmas, nerimas, žema savivertė, sportas ar aplinka, kur svoris nuolat vertinamas, ir kultūra, kurioje lieknumas prilyginamas sėkmei.

Kaip gydoma?

Gydymas visada komandinis: gydytojas (kūno būklei), psichoterapeutas (dažniausiai KET valgymo sutrikimams, paaugliams šeima grįstas gydymas) ir dietistas, dirbantis be gėdinimo. Pirmi tikslai yra kūno saugumas ir reguliarus valgymas, o gilesnis darbas su baimėmis ir saviverte eina lygiagrečiai.

Lietuvoje kelias prasideda nuo šeimos gydytojo arba psichikos sveikatos centro (nemokamai, be siuntimo); sunkesniais atvejais gydoma specializuotuose valgymo sutrikimų centruose.

Žinutė artimiesiems

Nekomentuokite kūno ir svorio (nei kritikos, nei „gerai atrodai“ nesuveiks taip, kaip tikitės), nekovokite prie stalo, kalbėkite apie jausmus ir nuovargį, o ne apie maistą. Svarbiausia jūsų užduotis yra padėti pasiekti specialistą ir išlikti ryšiu, kuris nepriklauso nuo lėkštės turinio. Skubi emocinė parama visą parą: „Vilties linija“ 116 123.