Skrydžio baimės testas
Skrydžio baimė (aviofobija) paliečia maždaug kas ketvirtą žmogų: nuo lengvo nerimo kylant iki visiško atsisakymo skristi. Įdomiausia, kad ji retai būna „apie lėktuvą“: dažniau tai kontrolės praradimo, uždaros erdvės ar panikos priepuolio viešumoje baimė, susirinkusi į vieną vietą.
10 klausimų padės įvertinti jūsų baimės stiprumą ir struktūrą. Atsakykite galvodami apie pastarųjų metų patirtį (arba apie tai, kaip jaučiatės vien planuodami skrydį). Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra aviofobija ir ko iš tikrųjų bijoma?
Aviofobija yra intensyvi skrydžio baimė, kuri išlieka nepaisant žinojimo, kad aviacija yra saugiausia transporto rūšis. Psichologai skiria kelis jos „variklius“: katastrofos baimę, kontrolės praradimo baimę (vairuoja ne aš), klaustrofobinį komponentą (uždara erdvė be išėjimo) ir panikos baimę (kas bus, jei man pasidarys bloga 10 km aukštyje?).
Savo variklį verta atpažinti, nes nuo jo priklauso sprendimas: katastrofų baimei labiausiai padeda žinios apie aviaciją, klaustrofobiniam komponentui padeda ekspozicija, o panikos baimei padeda darbas su pačia panika (žr. panikos atakų testą).
Kodėl statistika neramina?
Skraidyti saugiau nei važiuoti automobiliu, tai žino beveik visi aviofobai, ir beveik niekam tai nepadeda. Priežastis ta, kad fobija gyvena ne mąstyme, o kūno pavojaus sistemoje: ji reaguoja į kontrolės nebuvimą, neįprastus pojūčius ir vaizduotę, o ne į skaičius.
Prisideda ir žiniasklaidos efektas: lėktuvų katastrofos visada tampa pasaulinėmis naujienomis, todėl smegenų „prieinamumo“ klaida jas laiko dažnesnėmis, nei jos yra. Turbulencija, stipriausias baimės kurstytojas, inžineriškai lėktuvui nepavojinga: sparnai suprojektuoti atlaikyti perkrovas, gerokai didesnes už bet kokią realią turbulenciją.
Kaip įveikiama skrydžio baimė?
Veiksmingiausia yra ekspozicija, žinios ir kvėpavimas. Ekspozicija gali prasidėti nuo vaizdo įrašų, oro uosto aplankymo, VR skrydžių ir baigtis trumpu realiu skrydžiu. Aviacijos žinios (kaip veikia lėktuvas, kas yra tie garsai, kodėl turbulencija saugi) atima iš vaizduotės kurą, būtent tuo paremti ir aviakompanijų „skrydžio be baimės“ kursai.
Skrydžio metu padeda: lėtas iškvėpimas (4 ir 6 ritmu), atsisakymas „budėjimo“ (garsų sekimas baimę tik maitina, tad geriau dėmesį užimti filmu ar pokalbiu), vieta prie sparno (mažiausiai supimo) ir atėjimas į skrydį pailsėjus, be kofeino. Alkoholis ir savarankiškai vartojami raminamieji yra spąstai: jie trumpam slopina, bet įtvirtina žinutę „be jų neištverčiau“.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar turbulencija pavojinga?
Keleiviniam lėktuvui ne: konstrukcija atlaiko daug kartų didesnes apkrovas, nei sukelia stipriausia turbulencija. Vienintelė reali turbulencijos rizika yra nesegimas diržo, todėl saugiausia jį laikyti užsegtą visą skrydį.
Anksčiau skraidydavau ramiai, o baimė atsirado suaugus. Ar taip būna?
Labai dažnai. Aviofobija neretai prasideda po gyvenimo pokyčių (tapus tėvais, po netekties, po panikos epizodo skrydyje ar streso laikotarpiu), nes smegenų pavojaus sistema tampa jautresnė. Tai nereiškia, kad baimė liks visam, nes ji įveikiama taip pat, kaip ir bet kuri kita.
Ar padeda raminamieji prieš skrydį?
Trumpam taip, bet ilgainiui jie palaiko fobiją: smegenys išmoksta, kad skrydis ištveriamas tik „su pagalba“. Jei vaistų reikia, juos turėtų paskirti gydytojas, o strategiškai teisingesnis kelias yra ekspozicijos terapija ar skrydžio baimės kursai, sprendžiantys priežastį.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.