Darboholizmo testas
Darboholizmas yra vienintelė priklausomybė, už kurią visuomenė giria. Bet skirtumas tarp sveiko darbštumo ir priklausomybės nuo darbo yra esminis: darbštus žmogus dirba daug, nes nori ir mato prasmę, o darboholikas dirba, nes kitaip negali: poilsis kelia kaltę ir nerimą, savivertė priklauso nuo nuveiktų darbų, o pažadai „sulėtinti tempą“ nesilaiko lygiai kaip lošėjo pažadai nebelošti.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų klausimų, sukurtų pagal Bergeno darbo priklausomybės skalę: matuojami klasikiniai priklausomybės požymiai (kontrolės praradimas, tolerancija, nuotaikos reguliavimas darbu, konfliktai ir žala), tik jų objektas yra darbas. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Darboholizmas kaip priklausomybė
Terminas „darboholizmas“ gimė kaip pusiau juokas, bet šiuolaikiniai tyrimai jį vertina rimtai: Bergeno universiteto mokslininkai (Andreassen ir kolegos) parodė, kad probleminis darbas atitinka klasikinius priklausomybės kriterijus. Jų septynetas: darbo svarba užgožia viską, darbu reguliuojama nuotaika, auga tolerancija (reikia vis daugiau), be darbo kyla abstinencija (nerimas, irzlumas), kartojasi konfliktai su aplinka dėl darbo, recidyvai po bandymų mažinti ir žala sveikatai ar santykiams. Šio testo klausimai parengti būtent pagal šiuos kriterijus.
Skalės tyrimai rodo, kad ryškų darboholizmą turi maždaug 7 iki 8 procentų dirbančiųjų, ir, priešingai stereotipui, tai ne tik vadovai: darboholizmas klesti visur, kur susitinka aukšti reikalavimai, neaiškios ribos ir savivertė, pririšta prie rezultatų.
Darbštumas, įsitraukimas ir priklausomybė: trys skirtingi dalykai
Valandų skaičius yra prasčiausias darboholizmo matas, nes daug dirbti galima trimis skirtingais režimais. Darbštumas yra pasirinkimas: žmogus dirba daug, kai reikia, ir ramiai ilsisi, kai galima. Įsitraukimas (work engagement) yra meilė: darbas įtraukia, duoda energijos ir prasmės, o poilsis vis tiek malonus. Priklausomybė yra prievarta: dirbama ne todėl, kad norisi, o todėl, kad nedirbti nepakeliama, ir energijos darbas ne duoda, o siurbia.
Tyrimai rodo, kad įsitraukę darbuotojai ir darboholikai gali dirbti tiek pat valandų, bet jų sveikatos rodikliai skiriasi dramatiškai: pirmieji klesti, antrieji rieda link išsekimo, širdies ir kraujagyslių rizikos bei depresijos. Skiriamieji klausimai paprasti: ar galite sustoti be nerimo? Ar poilsis jums malonus, ar tuščias? Ar dirbate „į kažką“ (tikslą), ar „nuo kažko“ (nerimo, kaltės, tuštumos)? Būtent atsakymus į juos ir matuoja šis testas.
Iš kur auga darboholizmas?
Dažniausia šaknis yra sąlyginė savivertė: giliai išmokta lygtis „esu vertingas tiek, kiek pasiekiu“. Ji dažnai atkeliauja iš vaikystės, kur meilė ir dėmesys ateidavo už rezultatus, ir suaugus paverčia kiekvieną poilsio valandą vertės praradimu. Šalia jos dirba perfekcionizmas (niekada nepakankamai gerai, todėl niekada negalima sustoti) ir nerimas, kuriam darbas yra veiksmingiausias legalus raminamasis: kol dirbi, negalvoji. Jei atpažįstate šiuos mechanizmus, verta pasižiūrėti perfekcionizmo ir savivertės testus.
Prisideda ir aplinka: kultūra, kur užimtumas yra statuso ženklas, darbai be ribų (nuotolinis darbas ištirpdė ir fizines), vadovai, kurie atsako į laiškus vidurnaktį ir to paties tikisi iš kitų. Todėl sąžininga pasakyti: darboholizmas yra ir asmeninė, ir sisteminė problema, ir kartais svarbiausias žingsnis yra ne terapija, o darbovietės ar vaidmens keitimas. Ar jūsų darbovietė sveika, galima pasižiūrėti ir iš šono: perdegimo mastą matuoja perdegimo testas.
Kaip išlipti: kryptys, kurios veikia
Pirma kryptis yra ribos kaip struktūra, ne kaip ketinimai: fiksuota darbo pabaiga su ritualu (sąrašas rytdienai, uždarytas kompiuteris, išėjimas iš namų ar kabineto), telefonas be darbo pašto po tam tikros valandos, pilnas laisvadienis per savaitę. Darboholikui ribos iš pradžių kelia nerimą, ir tai normalu: nerimas yra abstinencija, jis praeina per kelias savaites, jei ribos laikosi. Antra kryptis: poilsio treniruotė. Pradėti lengviau nuo aktyvaus poilsio (sportas, žygiai, susitikimai), nes tuščia ramybė iš pradžių nepakeliama; gebėjimas tiesiog būti ateina vėliau.
Trečia ir giliausia kryptis: savivertės perkabinimas nuo rezultatų prie savęs. Tai terapijos darbas (kognityvinė elgesio terapija čia turi gerus rezultatus), bet jį galima pradėti ir savarankiškai: pastebėti kaltės balsą ilsintis ir sąmoningai jam nepaklusti, vertinti dienas ne tik nuveiktais darbais, auginti tapatybės dalis už darbo ribų (santykius, pomėgius, kūną). Padeda ir gyvenimo balanso testas: jis parodo, kurios jūsų gyvenimo sritys badauja, kol darbas puotauja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dirbu daug, bet darbas man patinka. Ar aš darboholikas?
Nebūtinai: daug dirbti iš meilės darbui (įsitraukimas) ir iš vidinės prievartos (priklausomybė) yra skirtingi dalykai. Testas skiria juos pagal tris ženklus: ar galite sustoti be nerimo, ar poilsis malonus ir ar darbas duoda energijos, o ne tik ją ima. Jei visi trys atsakymai palankūs, jūs greičiausiai įsitraukęs, o ne priklausomas.
Kuo darboholizmas skiriasi nuo perdegimo?
Darboholizmas yra elgesio modelis (per didelis, kompulsyvus darbas), o perdegimas yra jo dažna pasekmė (išsekimo būsena). Galima perdegti ir be darboholizmo (nuo blogos darbovietės), o darboholikas gali ilgai važiuoti be perdegimo, kol resursai baigsis. Jei balas aukštas, verta atlikti abu testus: jie parodo skirtingus dalykus.
Ar galima „mesti“ darboholizmą kaip rūkymą, jei darbas vis tiek būtinas?
Gera analogija čia ne rūkymas, o valgymo sutrikimai: darbo, kaip ir maisto, atsisakyti negalima, todėl tikslas yra ne abstinencija, o sveikas santykis. Praktiškai tai reiškia ribas (kada dirbu, kada ne), poilsio treniruotę ir darbą su šaknimis (saviverte, nerimu, perfekcionizmu), dažniausiai su psichologo pagalba.
Mano partneris darboholikas. Kaip jam padėti?
Kaltinimai („tau darbas svarbesnis už mus“) dažniausiai sukelia gynybą, nes darboholikui darbas yra ir savivertės šaltinis. Geriau veikia konkretumas ir šiluma: įvardykite, ko jums trūksta („noriu vakaro su tavimi be telefono“), siūlykite konkrečius susitarimus, o ne abstrakčius „mažiau dirbk“, ir palaikykite žingsnius pas specialistą, jei modelis gilus. Ir saugokite savo gyvenimą: laukimas, kol kitas pasikeis, neturi būti jūsų pagrindinė veikla.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Andreassen C. S. ir kt. (2012). Development of a work addiction scale. Scandinavian Journal of Psychology, 53(3).
- Clark M. A. ir kt. (2016). All work and no play? A meta-analytic examination of the correlates and outcomes of workaholism. Journal of Management, 42(7).
- Schaufeli W. B., Taris T. W., van Rhenen W. (2008). Workaholism, burnout, and work engagement: Three of a kind or three different kinds of employee well-being? Applied Psychology, 57(2).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
