Senėjimo baimės testas
Senėjimo baimė (gerasofobija) yra nerimas dėl paties laiko: artėjančių gimtadienių, raukšlių ir žilų plaukų (raukšlių baimė turi net atskirą pavadinimą, ritifobija), silpstančio kūno, „traukinio, kuris nuvažiuoja“ jausmo ir to, kas laukia gyvenimo pabaigoje. Kultūroje, kuri jaunystę pardavinėja kaip vienintelę vertę, ši baimė tyliai auga: nuo nerimo prie veidrodžio trisdešimtmečiams iki gilios krizės perkopus penkiasdešimt.
Sveikas santykis su amžiumi nereiškia džiaugsmo dėl raukšlių: jis reiškia, kad laikas nekelia panikos ir nevaldo sprendimų. 10 klausimų padės įvertinti, kurioje pusėje esate. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra gerasofobija ir iš ko ji sudėta?
Gerasofobija (gr. „geras“ reiškia senatvę) yra intensyvi senėjimo baimė. Kaip ir tiltų baimė, ji sudėtinė: po vienu pavadinimu gyvena kelios skirtingos baimės, ir naudinga žinoti savąją. Išvaizdos baimė (ritifobija): raukšlės, kūno pokyčiai, „nebebūsiu patrauklus“. Funkcijų baimė: silpnumas, ligos, priklausomybė nuo kitų. Socialinė baimė: nereikalingumas, nematomumas, nurašymas („po keturiasdešimties darbo rinkoje nebėra“). Ir giliausia, egzistencinė baimė: senėjimas kaip tiksintis laikrodis link pabaigos, todėl gerasofobija dažnai yra mirties baimės uniforma.
Šią baimę stipriai kursto aplinka: grožio ir „anti-aging“ industrija parduoda senėjimą kaip ligą, kurią privalu gydyti, socialiniai tinklai rodo filtruotus veidus be amžiaus, o darbo kultūra garbina jaunystę. Rezultatas: žmonės ima bijoti ne senatvės, o paties laiko, ir ši baimė prasideda vis anksčiau, neretai dar prieš trisdešimt.
Ką apie senėjimą sako tyrimai (ir tai gera žinia)
Baimė piešia senatvę kaip nuosmukį, bet duomenys rodo kitą paveikslą:
- Laimės tyrimuose kartojasi U formos kreivė: pasitenkinimas gyvenimu dažnai būna aukštesnis po 55 iki 60 metų nei viduramžyje; nerimas ir emocinės audros su amžiumi silpsta
- Požiūris į senėjimą veikia patį senėjimą: Beccos Levy tyrimai rodo, kad žmonės su pozityvesniu amžiaus vaizdiniu gyvena vidutiniškai 7,5 metų ilgiau ir rečiau serga
- Didžioji dalis „senatvės silpnumo“ yra ne amžius, o gyvensena: judėjimas, miegas ir socialiniai ryšiai lemia funkcinę būklę labiau nei metai pase
- Socialinis-emocinis intelektas, žodynas ir gyvenimo išmintis su amžiumi auga; smegenys keičiasi, bet nemažai sričių gerėja
- „Nematomumas“ yra kultūros, o ne biologijos faktas, ir jis keičiasi: vidutinis amžius, kuriame žmonės pradeda naujus verslus, mokslus ir santykius, nuolat kyla
Kaip su šia baime dirbama?
Pirmas žingsnis yra atpažinti savo baimės branduolį (išvaizda, funkcijos, reikalingumas ar mirtis), nes darbas skiriasi. Su išvaizdos baime dirbama kaip su kūno vaizdo tema: mažinti tikrinimo ritualus (veidrodžiai, palyginimai), valyti socialinių tinklų srautą nuo filtruotų idealų, o jei dėmesys vienam „defektui“ tampa įkyrus, pasižiūrėkite kūno dismorfijos testą. Su funkcijų baime geriausiai veikia veiksmas: judėjimas, sveikatos patikros ir finansinis planavimas paverčia miglotą siaubą valdomu projektu, o kontrolės jausmas yra stipriausias nerimo priešnuodis.
Su reikalingumo baime dirbama per vertės šaltinių plėtrą: jei visa savivertė pastatyta ant jaunystės ir produktyvumo, kiekvienas gimtadienis yra grėsmė, todėl verta sąmoningai auginti tai, kas su amžiumi nesitraukia, santykius, meistrystę, perdavimą kitiems, prasmę (čia padeda vertybių ir savivertės testai). O jei po senėjimo baime jaučiate mirties temą, eikite tiesiai prie jos: mirties baimės testas ir jo turinys apie egzistencinį nerimą dažnai atlaisvina ir santykį su amžiumi, nes baimė, pavadinta tikruoju vardu, valdoma geriau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rūpintis išvaizda ir „jaunatviškumu“ yra gerasofobija?
Ne: priežiūra, sportas, stilius ir noras gerai atrodyti yra sveikas santykis su savimi bet kokiame amžiuje. Riba eina per motyvą ir kainą: kai varo ne malonumas, o panika („privalau sustabdyti laiką“), kai tikrinimas ir procedūros užima vis daugiau minčių bei pinigų, o kiekvienas naujas požymis kelia krizę, rūpestis virto baime.
Man tik 25 iki 30 metų, o senėjimo baimė jau stipri. Ar tai normalu?
Deja, vis dažniau: socialiniai tinklai su filtrais ir „anti-aging“ rinkodara nuleido baimės amžių žemyn, ir nerimą dėl raukšlių dabar jaučia žmonės, kurių oda dar nė nepradėjo keistis. Ankstyva gerasofobija dažniausiai yra ne apie amžių, o apie savivertę ir tobulumo spaudimą, todėl dirbti verta būtent su jais, o ne su kremais.
Kaip kalbėtis su artimu žmogumi, kurį senėjimas gąsdina iki depresijos?
Negesinkite baimės frazėmis „nesąmonė, tu puikiai atrodai“: jos nuvertina jausmą. Geriau klauskite, ko konkrečiai bijo (išvaizdos? ligų? vienatvės? nereikalingumo?), nes už „senėjimo“ visada slepiasi konkretesnė baimė su konkretesniu sprendimu. Jei tema nugrimzta į apatiją, beviltiškumą ar užsidarymą, tai jau nebe baimės, o nuotaikos klausimas: pasiūlykite depresijos testą ir, reikalui esant, specialistą.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Levy B. R. ir kt. (2002). Longevity increased by positive self-perceptions of aging. Journal of Personality and Social Psychology, 83(2).
- Blanchflower D. G., Oswald A. J. (2008). Is well-being U-shaped over the life cycle? Social Science and Medicine, 66(8).
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
