Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Psichinė sveikata

Ar aš kraustausi iš proto?

Mintis „o jeigu aš išprotėsiu?“ yra viena dažniausių nerimo baimių. Ji gali užklupti per panikos priepuolį, kai pasaulis staiga atrodo netikras, kai galvoje šauna baisi, sau svetima mintis ar po kelių nemigos naktų. Kuo daugiau žmogus save tikrina, tuo labiau baimė auga. Daugeliu atvejų už jos slypi nerimas, o ne psichozė, tačiau kartais tikrai verta pasikalbėti su gydytoju.

Testą sudaro 16 klausimų apie tai, ką patyrėte per pastaruosius 3 mėnesius. Pusė jų apie nerimui būdingą baimę dėl savo proto (baimė, abejonės, savęs tikrinimas, netikrumo jausmas stresinėje situacijoje), pusė apie patirtis, kurias gydytojai vertina kaip galimus psichozės ženklus (tai, ko kiti negali patvirtinti, tvirti neįprasti įsitikinimai, kitų pastebėti pokyčiai). Rezultate pamatysite du atskirus balus ir patarimą, kurį testą ar specialistą rinktis toliau.

Jei pagalbos reikia skubiai: jei balsai liepia pakenkti sau ar kitiems, jei jaučiatės pavojuje, esate labai sutrikęs (-usi) ir nebesuprantate, kas vyksta, arba artimieji mato staigų, ryškų jūsų pasikeitimą, skambinkite 112 arba vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių dabar. Jei kyla minčių apie savižudybę, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai) ir perskaitykite, ką daryti, jei kyla minčių apie savižudybę.

Pasidalinti:
16 klausimų ~4 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kodėl baimė išprotėti tokia dažna

Baimė, kad „kraustaisi iš proto“, yra vienas būdingiausių nerimo simptomų. Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostikos vadove DSM-5-TR tarp panikos priepuolio simptomų tiesiogiai įvardyta baimė prarasti kontrolę ar „išprotėti“, o panikos priepuolį bent kartą gyvenime patiria maždaug nuo 8 iki 23 iš 100 žmonių. Per priepuolį kūnas reaguoja taip stipriai, kad protas ieško paaiškinimo, ir dažnai randa baisiausią: „man kažkas negerai su galva“.

Kiti du dažni šaltiniai yra depersonalizacija ir derealizacija (jausmas, kad pasaulis ar jūs pats (-i) netikri) ir įkyrios mintys. Trumpalaikį netikrumo jausmą bent kartą gyvenime patiria labai daug žmonių, ypač streso, nemigos ar panikos metu. O nemalonios, sau svetimos mintys tyrimų duomenimis kyla daugumai visiškai sveikų žmonių; problema prasideda tada, kai žmogus ima jų bijoti ir jas tikrinti.

Kuo nerimas skiriasi nuo psichozės

Riba ne visada aiški, todėl vertina gydytojas. Vis dėlto yra keli dažni skirtumai, pagal kuriuos sudarytas ir šis testas:

  • Abejonė prieš įsitikinimą: nerimaujantis žmogus klausia „o jeigu?“, o psichozės metu neįprasta mintis dažnai atrodo savaime suprantama tiesa.
  • „Ar aš girdžiu?“ prieš „girdžiu“: įsiklausymas, ar nepasigirs balsas, būdingas nerimui; balsas, kuris skamba tikrai ir kurio negirdi kiti, yra priežastis kreiptis į gydytoją.
  • Svetimos, bet savos mintys: sergant OKS baisios mintys atrodo nepageidaujamos, bet žmogus žino, kad jos kyla jo galvoje; jausmas, kad mintis kažkas įdeda iš šalies, yra kas kita.
  • Ką mato kiti: nerimą dažniausiai jaučia pats žmogus, o psichozės pradžioje pokyčius dažnai pirmieji pastebi artimieji.
  • Svarbi išimtis: psichozės pradžioje kai kurie žmonės taip pat jaučia stiprų nerimą ir sumišimą, kad „kažkas vyksta“. Todėl vien nerimas psichozės neatmeta.

Kaip nutraukti baimės ratą

Baimė išprotėti dažnai maitina pati save: pajutote keistą jausmą, išsigandote, ėmėte save tikrinti, ieškoti požymių internete, klausti artimųjų, ir nerimas dar labiau išaugo. Tikrinimas trumpam nuramina, bet išmoko smegenis, kad pavojus tikras.

Padeda paprasti žingsniai: pastebėti tikrinimą ir jį atidėti, grąžinti dėmesį į tai, ką darote, pasirūpinti miegu ir mažinti kofeiną bei alkoholį. Jei baimė nepraeina, nerimą, paniką ir OKS gerai gydo kognityvinė elgesio terapija, kartais kartu su vaistais. Plačiau rašome puslapiuose apie panikos sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimą.

Kada būtinai kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei girdite ar matote tai, ko negirdi ir nemato kiti, jei esate tvirtai įsitikinęs (-usi), kad jus seka ar kad ženklai skirti jums, jei artimieji sako, kad pasikeitėte, arba jei baimė tokia stipri, kad trukdo gyventi. Apie psichozę plačiau rašome puslapyje Šizofrenija ir psichozės.

Lietuvoje į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą galite kreiptis tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo, o konsultacijos ten nemokamos. Jei jaučiatės labai blogai ar kyla minčių apie savižudybę, nemokama emocinė parama teikiama visą parą: „Vilties linija“ 116 123 (suaugusiems), „Jaunimo linija“ 0 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111. Daugiau informacijos ir savipagalbos priemonių rasite pagalbasau.lt. Ūmiu atveju skambinkite 112.

Artimiesiems: jei jūsų artimas žmogus nebebijo, o yra tvirtai įsitikinęs neįprastais dalykais, užsidaro ar apleidžia save, kalbėkite ramiai, nesiginčykite dėl jo įsitikinimų ir padėkite nueiti pas gydytoją. Patarimų rasite puslapyje kai artimas nenori kreiptis pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Jei bijau išprotėti, ar tai reiškia, kad man viskas gerai?

Dažniausiai tokia baimė rodo nerimą, o ne psichozę, nes psichozės metu žmogus dažnai savo patirtis laiko tikromis ir nemano, kad su juo kažkas negerai. Tačiau garantijos nėra: psichozės pradžioje irgi būna nerimo. Jei girdite ar matote tai, ko nemato kiti, arba artimieji pastebi pokyčių, kreipkitės į gydytoją.

Ar nerimas gali virsti psichoze?

Nerimas pats savaime psichoze nevirsta, ir dauguma žmonių, bijančių išprotėti, niekada jos nepatiria. Pavienės neįprastos patirtys irgi nereiškia ligos: didelio tarptautinio tyrimo duomenimis, bent vieną haliucinaciją ar į kliedesį panašią patirtį per gyvenimą yra turėję apie 6 iš 100 suaugusiųjų, dažniausiai vos kartą ar kelis. Vis dėlto labai stiprus stresas, ilga nemiga ar medžiagos gali sukelti trumpalaikių neįprastų patirčių, todėl svarbu rūpintis miegu ir nelaukti, jei patirtys kartojasi.

Kodėl rezultate dvi juostos?

Nes nerimas ir neįprastos patirtys gali būti kartu. Testas atskirai skaičiuoja nerimui būdingus atsakymus ir patirtis, kurias verta aptarti su gydytoju. Psichozinių patirčių juostai taikykite griežtesnę ribą: jei ji viršija maždaug 25 % arba bent į vieną tos krypties klausimą atsakėte „Dažnai“ ar „Labai dažnai“, pasikalbėkite su gydytoju, net jei nerimo juosta ilgesnė. Šią ribą nustatėme apytiksliai, ji tyrimais nepatikrinta.

Ar šis testas gali nustatyti psichozę ar nerimo sutrikimą?

Ne. Testas nediagnozuoja jokios būklės. Jis tik padeda nuspręsti, kurį testą ar specialistą rinktis toliau. Įvertinti gali tik gydytojas psichiatras arba medicinos psichologas.

Ar mano atsakymai kur nors saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta tik jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis testas jums buvo naudingas?