Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Panikos sutrikimas: priepuoliai, priežastys ir gydymas

Panikos priepuolis yra staigi, per kelias minutes piką pasiekianti intensyvios baimės banga su stipriais kūno pojūčiais: daužosi širdis, trūksta oro, svaigsta galva, atrodo, kad tuoj numirsi arba išprotėsi. Priepuolis yra nepavojingas, nors jaučiasi priešingai.

Apie panikos sutrikimą kalbama tada, kai priepuoliai kartojasi, o tarp jų atsiranda nuolatinė baimė sulaukti kito. Būtent ši laukimo baimė ir situacijų vengimas labiausiai riboja gyvenimą.

Kaip atrodo panikos priepuolis?

Priepuolis dažniausiai pasiekia piką per 10 minučių ir atslūgsta per pusvalandį. Būdingi pojūčiai: smarkus arba padažnėjęs širdies plakimas, dusulys ar gniaužimas gerklėje, spaudimas krūtinėje, drebulys, prakaitavimas, galvos svaigimas, dilgčiojimas rankose, derealizacija (aplinka atrodo netikra) ir stipri mintis „man kažkas rimto, aš mirštu, prarandu kontrolę“.

Dėl šių pojūčių žmonės dažnai pirmiausia patenka pas kardiologus. Jei tyrimai rodo, kad širdis sveika, o priepuoliai kartojasi, verta galvoti apie panikos sutrikimą.

Kodėl taip nutinka?

Panikos priepuolis yra klaidingai suveikusi pavojaus sistema: kūnas paleidžia „bėk arba kovok“ reakciją be realios grėsmės. Sutrikimą palaiko užburtas ratas: žmogus ima baimintis pačių kūno pojūčių, todėl kiekvienas širdies dūžis ar dusulio pojūtis stebimas su nerimu, o toks stebėjimas pojūčius tik sustiprina, kol jie virsta nauju priepuoliu.

Riziką didina užsitęsęs stresas, paveldimumas, dideli gyvenimo pokyčiai, taip pat gausus kofeino vartojimas ir miego trūkumas.

Ką daryti priepuolio metu?

Kelios technikos, kurios padeda greičiau atslūgti:

  • Priminkite sau: tai panikos priepuolis, jis nepavojingas ir tikrai praeis per kelias minutes
  • Lėtinkite iškvėpimą: įkvėpkite per 4 sekundes, iškvėpkite per 6 iki 8 sekundžių
  • Nekovokite ir nebėkite: likite ten, kur esate, leiskite bangai praeiti
  • Įžeminkite dėmesį: įvardykite 5 daiktus, kuriuos matote, 4 kuriuos galite paliesti, 3 garsus
  • Po priepuolio nekaltinkite savęs: tai fiziologija, ne silpnumas

Kaip gydomas panikos sutrikimas?

Panikos sutrikimas yra vienas geriausiai gydomų nerimo sutrikimų. Kognityvinė elgesio terapija moko suprasti priepuolio fiziologiją, keisti katastrofiškas interpretacijas ir palaipsniui, saugioje aplinkoje, susidurti su bauginančiais kūno pojūčiais, kol jie nustoja gąsdinti. Daugumai žmonių to pakanka.

Esant stipriems simptomams gydytojas gali paskirti antidepresantus. Svarbu negydyti savęs alkoholiu ar raminamaisiais be priežiūros: tai formuoja priklausomybę ir gilina sutrikimą.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei priepuoliai kartojasi, o jų baimė verčia vengti vietų, transporto ar fizinio krūvio, kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrą. Pirmą kartą patyrus stiprų priepuolį su krūtinės skausmu verta išsitirti ir dėl širdies, kad būtų atmesta somatinė priežastis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima numirti nuo panikos priepuolio?

Ne. Priepuolis yra labai nemalonus, bet fiziologiškai nepavojingas: tai laikina streso hormonų banga. Širdies plakimas ir dusulys atslūgsta patys per kelias arba keliolika minučių.

Kuo panikos sutrikimas skiriasi nuo agorafobijos?

Agorafobija dažnai išsivysto kaip panikos pasekmė: žmogus ima vengti vietų, iš kurių priepuolio metu būtų sunku pasitraukti, pavyzdžiui, prekybos centrų ar viešojo transporto. Šios būsenos dažnai eina kartu ir gydomos kartu.

Ar padeda kvėpavimo pratimai?

Taip, lėtas kvėpavimas su pailgintu iškvėpimu ramina autonominę nervų sistemą ir yra viena veiksmingiausių pagalbos priemonių priepuolio metu. Mūsų kvėpavimo technikų straipsnyje rasite konkrečias instrukcijas.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Terapijos, kurios taikomos šiai būsenai

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai