Agorafobija: baimė likti be išėjimo

Kaip atpažinti agorafobiją?

Būdingi požymiai, trunkantys ilgiau nei kelis mėnesius:

• Baimė ir vengimas bent dviejų tipų situacijų: transportas, atviros erdvės, uždaros erdvės, minia ar eilė, buvimas vienam ne namuose
• Situacijos ištveriamos tik su palyda arba su dideliu nerimu
• „Saugumo ramentai“: sėdėjimas prie durų, maršrutai pro ligonines, visada pilna telefono baterija, vaistai kišenėje
• Gyvenimo teritorija siaurėja: atsisakomi renginiai, kelionės, o galiausiai ir parduotuvė
• Baimės branduolys yra ne pati vieta, o savo kūno reakcijos toje vietoje

Ryšys su panikos atakomis

Agorafobija dažnai yra panikos sutrikimo „šešėlis“: žmogus bijo ne stoties ar prekybos centro, o to, kad ten ištiks priepuolis. Vengimas trumpam ramina, bet įtvirtina įsitikinimą, kad išgyventi ataką galima tik namuose. Taip smegenys niekada negauna įrodymo, kad panikos banga praeina pati, kad ir kur būtumėte.

Todėl gydant agorafobiją beveik visada dirbama ir su panikos ciklu: kūno pojūčių interpretacija, kvėpavimu ir laipsnišku grįžimu į apleistas teritorijas.

Kaip gydoma?

Veiksmingiausia yra kognityvinė elgesio terapija su laipsniška ekspozicija: sudaromas vengiamų vietų sąrašas nuo lengviausios iki sunkiausios ir teritorija atsikovojama žingsnis po žingsnio, sąmoningai atsisakant saugumo ramentų. Vidutiniais ir sunkiais atvejais gydytojas gali skirti vaistus nerimo fonui mažinti.

Svarbi taisyklė: palydovas pirmuose žingsniuose padeda, bet tikslas yra išbūti situacijoje savarankiškai, nes būtent tai grąžina laisvę.

Ką daryti artimiesiems?

Nedarykite visko už žmogų: kuo daugiau reikalų perimate (parduotuvė, įstaigos, vaikų vežiojimas), tuo mažesnė teritorija jam lieka. Geriausia pagalba yra būti palydovu atsikovojant vietas pagal jo planą, švenčiant kiekvieną žingsnį ir neskubinant. Ir padėkite pasiekti specialistą: agorafobija gydoma gerai, bet retai praeina savaime.