Sprendimais grįsta terapija: mažiau apie problemą, daugiau apie išeitį
Dauguma terapijų pradeda nuo klausimo „kas negerai ir iš kur tai?“. Sprendimais grįsta trumpalaikė terapija (angliškai SFBT) devintajame dešimtmetyje apvertė šią logiką: Steve’as de Shazeris ir Insoo Kim Berg pastebėjo, kad klientai pasikeičia ne tada, kai iki galo supranta problemą, o tada, kai aiškiai pamato, ko nori vietoj jos, ir pradeda kartoti tai, kas jau bent truputį veikia.
Todėl SFBT beveik nesigilina į praeitį ir diagnozes. Jos darbo medžiaga yra išimtys (akimirkos, kai problema buvo silpnesnė ar jos nebuvo), jau turimi resursai ir labai konkretūs artimiausi žingsniai.
Kas yra sprendimais grįsta terapija?
Metodas atpažįstamas iš kelių firminių įrankių:
- Stebuklo klausimas: „Įsivaizduokite, kad naktį įvyko stebuklas ir problema išnyko. Iš ko ryte pirmiausia tai pastebėtumėte?“ Atsakymas paverčia miglotą norą konkrečiu, atpažįstamu ateities vaizdu
- Skalės: „Kur esate nuo 0 iki 10? Kas jau leidžia sakyti 4, o ne 3? Kaip atrodytų 5?“ Taip pažanga tampa matoma ir skaidoma į žingsnius
- Išimčių paieška: kada problema mažesnė? Kas tada būna kitaip? Kaip to padaryti daugiau?
- Komplimentai ir resursai: terapeutas aktyviai pastebi, kas žmogui jau pavyksta, ir stato ant to, o ne ant trūkumų
Kam padeda? Ką rodo tyrimai
Tyrimų apžvalgos (pavyzdžiui, Gingerich ir Peterson, 2013) rodo, kad SFBT duoda reikšmingą naudą sprendžiant kasdienio gyvenimo, elgesio ir santykių sunkumus, dažnai per labai trumpą laiką, o jos rezultatai daugelyje sričių palyginami su ilgesnėmis terapijomis. Metodas plačiai naudojamas mokyklose, socialiniame darbe, konsultuojant šeimas ir organizacijose, kur laikas ribotas.
Sąžiningos ribos: sunkiai depresijai, traumoms, priklausomybėms ar asmenybės sutrikimams SFBT viena nėra pirmo pasirinkimo gydymas, čia tvirtesnius įrodymus turi specializuotos kryptys. SFBT geriausia, kai problema apibrėžta, motyvacija yra, o reikia aiškumo ir postūmio, taip pat kaip pagalba laukiant ilgesnės terapijos.
Kaip vyksta seansas?
Pokalbis nuo pirmų minučių sukasi apie norimą ateitį ir tai, kas jau veikia. Terapeutas klausia daug ir konkrečiai, bet vengia „kodėl“ klausimų: vietoje jų skamba „kaip pastebėsite, kad geriau?“, „ko tuo metu darysite daugiau?“. Seanso pabaigoje dažnai suformuluojamas mažas eksperimentas savaitei, pavyzdžiui, stebėti akimirkas, kai problema silpnesnė.
Kiekvienas kitas susitikimas pradedamas klausimu „kas pagerėjo?“: net maži poslinkiai išdidinami ir analizuojama, kaip jie įvyko, kad juos būtų galima pakartoti.
Kiek trunka?
Tai viena trumpiausių terapijų: įprasta 3 iki 8 susitikimų, o kartais užtenka vieno ar dviejų. Iš anksto ilgo kurso niekas neplanuoja: po kiekvieno seanso klausiama, ar dar reikia kito.
Kaip išsirinkti specialistą?
Sprendimais grįsto darbo mokosi psichologai, psichoterapeutai ir socialiniai darbuotojai; klauskite, ar specialistas yra baigęs SFBT mokymus. Šis metodas ypač patogus pirmam prisilietimui prie pagalbos: trumpas, konkretus, be ilgo gilinimosi į praeitį.
Jei per kelis susitikimus paaiškėja, kad po apibrėžta problema slypi kas nors gilesnio (trauma, ilgametė depresija), geras specialistas pats pasiūlys tinkamesnę kryptį. Bendri patarimai surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rimta problema gali būti išspręsta per kelis susitikimus?
Kai kurios taip: kai problema apibrėžta, o žmogus motyvuotas, keli tikslingi pokalbiai duoda daug. Bet SFBT neapsimeta, kad viskas išsprendžiama greitai: gilesnėms būsenoms ji sąžiningai užleidžia vietą ilgesnėms, specializuotoms terapijoms arba dirba kartu su jomis.
Ar tai ne paviršutiniška, jei nekalbame apie priežastis?
SFBT remiasi pastebėjimu, kad supratimas, iš kur problema, ne visada keičia elgesį, o elgesio pokytis dažnai keičia savijautą ir be pilnos priežasčių analizės. Jei jums svarbu suprasti šaknis, tai teisėtas poreikis, tik jam geriau tinka kitos kryptys, pavyzdžiui, psichodinaminė.
Kur SFBT naudojama be klinikos?
Mokyklose (darbas su mokinių elgesiu), socialiniame darbe su šeimomis, koučinge ir organizacijose. Tas pats klausimų stilius (skalės, išimtys, konkretūs žingsniai) veikia visur, kur reikia pokyčio per ribotą laiką.
Šaltiniai ir metodika
Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.
- Gingerich W. J., Peterson L. T. (2013). Effectiveness of solution-focused brief therapy: a systematic qualitative review of controlled outcome studies. Research on Social Work Practice
- de Shazer S., Dolan Y. (2007). More Than Miracles: The State of the Art of Solution-Focused Brief Therapy. Routledge
Kitos terapijos kryptys
Būsenos, kurioms ši terapija taikoma
Susiję testai
Susiję straipsniai
2024 m. spalio 4 d.
Kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą Lietuvoje (ir kiek tai kainuoja)
Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras? Kur gauti nemokamą pagalbą, kiek kainuoja privati terapija, kaip atpažinti gerą specialistą ir kada jį keisti.
Skaityti straipsnį2026 m. sausio 7 d.
Kaip įveikti nerimą: mokslu pagrįsti būdai
Kas iš tikrųjų padeda nuo nerimo? Apžvelgiame tyrimais pagrįstus metodus, nuo kvėpavimo technikų ir mankštos iki mąstymo pratimų, ir paaiškiname, kada laikas kreiptis į specialistą.
Skaityti straipsnį2026 m. birželio 9 d.
Perdegimas ar depresija? Kuo skiriasi ir ką daryti
Nuovargis, apatija, „nieko nebenoriu“. Perdegimas ar jau depresija? Aiškūs skiriamieji požymiai, kodėl svarbu juos atskirti, ir skirtingi veiksmų planai abiem atvejams.
Skaityti straipsnį