Viešojo kalbėjimo baimės testas
Viešojo kalbėjimo baimė (glosofobija) yra dažniausia socialinė baimė pasaulyje: stiprų jaudulį prieš auditoriją jaučia dauguma žmonių, o daliai jis perauga į baimę, kuri stabdo karjerą ir verčia atsisakyti galimybių. Skirtumas tarp sveiko jaudulio ir fobijos slypi ne drebančiose rankose, o vengime.
10 klausimų padės įvertinti, kurioje vietoje esate. Atsakykite galvodami apie įvairias situacijas: prezentacijas, susirinkimus, tostus, klausimus auditorijoje. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra glosofobija?
Glosofobija (gr. „glossa“ reiškia liežuvį, kalbą) yra intensyvi viešojo kalbėjimo baimė. Iš esmės tai socialinio nerimo forma: bijoma ne pačios scenos, o kitų žmonių vertinimo, tai yra pasirodyti nekompetentingam, susimauti, būti išjuoktam. Todėl kūnas prieš auditoriją reaguoja taip, tarsi grėstų fizinis pavojus: adrenalinas, drebulys, „tuščia galva“.
Populiarus mitas sako, kad žmonės viešo kalbėjimo bijo „labiau nei mirties“. Tai perdėta interpretacija, bet apklausose ši baimė iš tiesų nuolat pirmauja: ją nurodo maždaug 3 iš 4 žmonių. Kitaip tariant, jei bijote kalbėti viešai, esate ne išimtis, o dauguma.
Kodėl jaudulys nėra priešas?
Fiziologiškai jaudulys ir entuziazmas yra beveik identiškos būsenos: pagreitėjusi širdis, energija, sustiprėjęs budrumas. Tyrimai rodo, kad bandymas „nusiraminti“ prieš pasirodymą veikia prastai, o persivadinimas (mintį „aš susijaudinęs“ pakeisti į „aš pasiruošęs veikti“) veikia gerokai geriau: kūno reakcija ta pati, bet ji nebeinterpretuojama kaip pavojus.
Antra svarbi tiesa: klausytojai jūsų jaudulio mato kur kas mažiau, nei jums atrodo. Šis „skaidrumo iliuzijos“ efektas gerai ištirtas: vidinis drebulys iš išorės dažniausiai atrodo kaip ramus žmogus. Vien žinojimas apie šią iliuziją eksperimentuose pagerino kalbėtojų pasirodymą.
Kaip įveikiama viešojo kalbėjimo baimė?
Vienintelis tikras kelias yra kalbėti dažniau, mažomis dozėmis: nuo klausimo susirinkime iki trumpo pasisakymo, nuo tosto artimųjų rate iki prezentacijos komandai. Būtent šiuo laipsniškos ekspozicijos principu veikia ir viešojo kalbėjimo klubai (pvz., „Toastmasters“, veikiantis ir Lietuvoje): saugi aplinka, kur klaidos yra treniruotės dalis.
Praktinės technikos, kurios realiai padeda: kruopščiai paruošta ir garsiai (ne mintyse!) atrepetuota pradžia, nes pirmos 2 minutės sunkiausios, o toliau kūnas nurimsta pats; lėtas iškvėpimas prieš išeinant; dėmesio perkėlimas nuo savęs į klausytojų naudą („ką jie išsineš?“); ir klaidų normalizavimas, kai suklydus stabtelima ir tęsiama, nes auditorija klaidas pamiršta per minutę, o kalbėtojas prisimena metus. Jei baimė stipri ir liečia ne tik sceną, bet ir kasdienį bendravimą, tai jau socialinio nerimo teritorija, verta specialisto dėmesio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima visiškai atsikratyti jaudulio prieš auditoriją?
Nereikia ir net nenaudinga: saikingas jaudulys aštrina dėmesį ir daro kalbą gyvesnę (tai patvirtina ir patyrę scenos žmonės, kurie jaudinasi prieš kiekvieną pasirodymą). Tikslas yra ne nulinis jaudulys, o jaudulys, kuris nebevaldo jūsų sprendimų.
Kodėl kalbėti mažai grupei man sunkiau nei didelei salei?
Tai dažna: mažoje grupėje matote kiekvieno veidą ir jaučiatės vertinamas asmeniškai, o didelė salė yra anonimiškesnė. Tai rodo, kad jūsų baimės šerdis yra vertinimas, o ne scena, ir dirbti verta su socialiniu nerimu apskritai.
Ar vaistai (beta blokatoriai) padeda prieš svarbią kalbą?
Beta blokatoriai slopina fizinius simptomus (drebulį, širdies plakimą) ir kartais skiriami epizodiškai, bet tik gydytojo sprendimu. Strategiškai jie neišsprendžia baimės: be treniruotės ji lieka. Geriausia derinti: įgūdžiai ir ekspozicija yra pagrindas, o vaistai nebent išimtiniams atvejams.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
