Depersonalizacijos ir derealizacijos testas
Ar būna, kad stebite save tarsi iš šalies, savo rankos ar balsas atrodo svetimi, o aplinka primena dekoraciją ar sapną? Pirmasis jausmas vadinamas depersonalizacija, antrasis derealizacija. Trumpam juos patiria labai daug žmonių, ypač per stiprų stresą, nemigą ar panikos ataką. Kai jie tampa nuolatiniai ar vis grįžta ir trukdo gyventi, kalbama apie depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimą.
Keturiolika mūsų parengtų klausimų sudaryti pagal DSM-5-TR ir TLK-11 aprašymus: šeši apie atitolimą nuo savęs, penki apie atitolimą nuo aplinkos ir trys apie tai, kiek šie pojūčiai trunka, gąsdina ir trukdo. Moksliniuose tyrimuose šioms patirtims vertinti naudojamas Kembridžo depersonalizacijos klausimynas (CDS), tačiau jo klausimų čia nekartojame. Jei jus domina platesnis disociacijos vaizdas (atminties spragos, „atsijungimai“), tam skirtas disociacijų testas.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra depersonalizacija ir derealizacija?
Depersonalizacija yra jausmas, kad esate atitolęs (-usi) nuo savęs: savo kūno, minčių, jausmų ar veiksmų, tarsi stebėtumėte save iš šalies. Derealizacija yra atitolimas nuo aplinkos: pasaulis atrodo netikras, blankus, tarsi pro stiklą ar sapne. Abu pojūčiai dažnai būna kartu.
Trumpi tokie epizodai labai dažni: tyrimų apžvalgos rodo, kad bent kartą gyvenime juos patiria didelė dalis žmonių, o nuolatinė, sutrikimo lygio forma pasitaiko maždaug 1-2 % gyventojų. Sutrikimas paprastai prasideda paauglystėje ar jaunystėje, dažnai po stipraus streso, panikos atakos ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Kada tai jau sutrikimas?
Pagal DSM-5-TR apie sutrikimą kalbama, kai kartu yra šie dalykai:
- Depersonalizacijos, derealizacijos ar abiejų patirtys yra nuolatinės arba pasikartojančios
- Jų metu tikrovės vertinimas išlieka: žmogus supranta, kad tai jo suvokimo pokytis, o ne pasaulio
- Pojūčiai kelia stiprią kančią arba trukdo darbui, mokslui ar santykiams
- Jų nepaaiškina medžiagų ar vaistų poveikis, kita liga (pvz., epilepsija) ar kitas psichikos sutrikimas
Kuo jis skiriasi nuo kitų būsenų?
Nuo psichozės jį skiria išlikęs tikrovės vertinimas: žmogus jaučia, kad pasaulis „lyg netikras“, bet netiki, kad jis iš tiesų pasikeitė. Nuo kitų disociacinių sutrikimų skiria tai, kad atmintis ir tapatybė išlieka: nukenčia tik „tikrumo“ jausmas.
Labai dažnai depersonalizacija lydi panikos sutrikimą, nerimą ar depresiją. Jei pojūčiai pasireiškia tik panikos atakos metu, pirmiausia gydoma panika, ir tada jie praeina kartu su ja.
Kas padeda?
Daugiausia tyrimų turi kognityvinė elgesio terapija: ji padeda suprasti, kad būsena saugi, mažinti baimę, atpratinti nuo nuolatinio savęs stebėjimo ir dėmesį grąžinti į išorinį pasaulį. Jei būsena susijusi su trauma, nerimu ar depresija, gydomos ir jos. Specialiai šiam sutrikimui patvirtintų vaistų nėra, tačiau gydytojas gali skirti vaistų gretutiniam nerimui ar depresijai.
Kasdien padeda reguliarus miegas, judėjimas, medžiagų, kurios būseną sustiprina, vengimas ir įžeminimo pratimai: dėmesio sutelkimas į tai, ką matote, girdite ir liečiate. Kenkia nuolatinis informacijos ieškojimas internete ir savęs „tikrinimas“ kas valandą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aš išprotėsiu?
Ne. Depersonalizacija ir derealizacija nėra psichozė ir į ją neveda. Tai, kad jūs pastebite pasikeitusį suvokimą ir dėl to nerimaujate, kaip tik rodo, kad tikrovės vertinimas sveikas.
Kuo šis testas skiriasi nuo disociacijų testo?
Disociacijų testas apima platesnį patirčių ratą: atminties spragas, „atsijungimą“, pasinėrimą į mintis. Šis testas skirtas tik depersonalizacijai ir derealizacijai, bet išsamiau: jis vertina ir kūno, emocijų bei aplinkos pojūčius, ir tai, kiek jie trunka, gąsdina ir trukdo.
Ar tai gali sukelti kanapės ar kitos medžiagos?
Taip, kanapės ir kai kurios kitos psichoaktyvios medžiagos gali dažnai sukelti šią būseną: būsena kartais užsitęsia ir po to, kai medžiaga nebevartojama. Todėl klausimuose prašome vertinti tik tuos atvejus, kai nebuvote apsvaigę, o gydytojui verta atvirai pasakyti apie vartotas medžiagas.
Ar šie pojūčiai praeina?
Dažniausiai taip, ypač jei jie susiję su stresu, nemiga ar panika. Net ir užsitęsusi forma silpnėja, kai sumažėja baimė dėl pačių pojūčių ir susitvarko gyvenimo ritmas. Specialisto pagalba šį kelią gerokai sutrumpina.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR).
- Hunter E. C. M., Charlton J., David A. S. (2017). Depersonalisation and derealisation: assessment and management. BMJ, 356, j745.
- Hunter E. C. M., Sierra M., David A. S. (2004). The epidemiology of depersonalisation and derealisation. A systematic review. Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology, 39(1), 9-18.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.