Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Disociaciniai sutrikimai: kai psichika įjungia atstumą

TLK-10: F44

Disociacija yra psichikos gebėjimas atsijungti: nuo aplinkos, nuo savo kūno, nuo prisiminimų. Lengvos jos formos pažįstamos visiems: įsijautėte į filmą ir negirdėjote klausimo, atvažiavote namo „autopilotu“ ir neprisimenate kelio. Tai normali psichikos dalis, o ne liga.

Apie sutrikimą kalbama tada, kai atsijungimai tampa dažni, nevaldomi ir trukdo gyventi: dingsta svarbių gyvenimo epizodų atmintis, pasaulis nuolat atrodo netikras, o savo veiksmai stebimi tarsi iš šalies.

Pagrindinės disociacinių patirčių formos

Klinikoje skiriamos kelios kryptys:

  • Depersonalizacija: jausmas, kad stebite save iš šalies, kūnas ar balsas atrodo ne jūsų
  • Derealizacija: pasaulis atrodo netikras, tarsi per stiklą, miglą ar filmą
  • Disociacinė amnezija: dingsta svarbių įvykių ar laikotarpių atmintis, kurios nepaaiškina paprastas užmiršimas
  • Tapatybės fragmentacija: sunkiausia ir rečiausia forma, kai tarsi egzistuoja atskiros savasties dalys (disociacinis tapatybės sutrikimas, DID)

Ryšys su trauma ir stresu

Disociacija dažniausiai yra apsauginis mechanizmas: kai patirtis per sunki, psichika sukuria atstumą nuo jos. Trumpi depersonalizacijos epizodai būna per panikos atakas, stiprų stresą, nemigos naktis, ir tai savaime sutrikimo nerodo.

Nuolatinė ir stipri disociacija dažniausiai siejasi su trauminėmis patirtimis, ypač ilgalaikėmis vaikystėje. Todėl disociaciniai sutrikimai dažnai eina kartu su potrauminio streso sutrikimu ir gydomi panašiais keliais.

Svarbi riba: patirtys nėra diagnozė

Internete populiaru disociacines patirtis iškart sieti su disociaciniu tapatybės sutrikimu. Iš tikrųjų DID yra retas ir jį diagnozuoja tik specialistas po išsamaus vertinimo, pirmiausia atmetęs kur kas dažnesnes priežastis: nerimą, depresiją, miego trūkumą, medžiagų poveikį, neurologines būkles. Dažnos disociacinės patirtys yra priežastis pasikalbėti su specialistu, o ne pačiam klijuotis retą diagnozę.

Kas padeda?

Gydymo pagrindas yra psichoterapija, dirbanti su traumos apdorojimu ir emocijų reguliavimu. Kasdienybėje padeda įžeminimo technikos, grąžinančios į čia ir dabar: 5-4-3-2-1 metodas (penki dalykai, kuriuos matote, keturi, kuriuos jaučiate, trys, kuriuos girdite, du, kuriuos užuodžiate, vienas, kurį ragaujate), šaltas vanduo ant riešų, kojų spaudimas į grindis, lėtas iškvėpimas.

Jei patirtys gąsdina arba kyla minčių apie savižalą, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai).

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar užsisvajojimas ir „autopilotas“ yra disociacija?

Taip, bet normali: tokias lengvas formas patiria beveik visi, ir jos sutrikimo nerodo. Riba brėžiama ten, kur atsijungimai dažni, nevaldomi ir gadina gyvenimą: dingsta atmintis, kenčia darbas ir santykiai.

Ar disociacija pavojinga?

Pati būsena nepavojinga, nors gali stipriai gąsdinti (ypač depersonalizacija, kurią žmonės painioja su „išprotėjimu“). Rizika susijusi su priežastimi: jei disociacija dengia traumą ar eina su savižalos mintimis, pagalba reikalinga nedelsiant.

Ar mūsų testas gali nustatyti disociacinį sutrikimą?

Ne. Testas pagal DES-II parodo, ar jūsų disociacinių patirčių dažnis didesnis nei įprasta ir ar verta kreiptis į specialistą. Diagnozę nustato tik gydytojas psichiatras.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Terapijos, kurios taikomos šiai būsenai

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai