Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Depersonalizacija ir derealizacija: gyvenimas už stiklo

Depersonalizacija yra jausmas, kad esate atsiskyręs nuo savęs: kūnas, balsas ar mintys atrodo ne jūsų, tarsi stebėtumėte save iš šalies. Derealizacija yra tas pats atstumas nuo pasaulio: aplinka atrodo netikra, blanki, tarsi filmas ar sapnas. Trumpai jas patiria labai daug žmonių (per stresą, nemigą, panikos ataką), ir tai savaime nėra liga.

Apie sutrikimą kalbama, kai šios būsenos tampa nuolatinės ar nuolat grįžtančios, kelia stiprų nerimą ir trukdo gyventi. Ir svarbiausia žinia iš karto: kad ir kaip baisiai tai jaučiasi, tai nėra psichozė ir ne kelias į „išprotėjimą“; tikrovės tikrinimas išlieka sveikas, todėl jūs ir pastebite, kad kažkas ne taip.

Kaip tai jaučiasi?

Žmonės šias būsenas apibūdina stebėtinai panašiai:

  • „Gyvenu už stiklo“, „pasaulis kaip dekoracija“
  • „Matau save iš šalies, tarsi filmuočiau savo gyvenimą“
  • Savas balsas, rankos ar veidrodinis atvaizdas atrodo svetimi
  • Emocijos tarsi užvilktos vata: žinau, kad myliu, bet nejaučiu
  • Laiko jausmas išsikreipia; prisiminimai atrodo ne mano
  • Dėl viso to kyla stipri baimė „prarandu protą“, kuri būseną tik gilina

Kodėl taip nutinka?

Tai apsauginis smegenų mechanizmas: per didelei įtampai ar grėsmei psichika įjungia atstumą, tarsi pritildytų per garsų garsą. Dažniausi paleidikliai yra ilgas stresas ir nemiga, panikos atakos, trauminės patirtys, kartais psichoaktyvios medžiagos. Sutrikimu jis tampa tada, kai „pritildymas“ užstringa įjungtas.

Ratas sukasi per baimę: kuo atidžiau save skenuojate („ar jau jaučiuosi tikras?“) ir kuo labiau bijote pačios būsenos, tuo ji stabilesnė. Todėl gydymas taikosi ne tiek į jausmą, kiek į baimę ir dėmesį.

Kas padeda?

Geriausiai veikia kognityvinė elgesio terapija: būsenos nukatastrofinimas (tai saugus, žinomas mechanizmas), dėmesio treniravimas iš vidinio skenavimo į išorę, gyvenimo ritmo atstatymas (miegas pirmiausia) ir traumos apdorojimas, jei ji yra šaknyse. Gretutinis nerimas ar depresija gydomi kartu.

Kasdienybėje padeda įžeminimas: 5-4-3-2-1 technika, šaltas vanduo, fizinis judesys, pokalbis su žmogumi. Ir atvirkščiai, kenkia nuolatinis guglinimas ir savo „tikrumo“ tikrinimas kas valandą.

Kada kreiptis?

Jei būsena trunka savaites, grįžta vis dažniau arba stipriai gąsdina, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą ar psichoterapeutą ir apibūdinkite ją tiesiai (žodžiai „depersonalizacija“ ir „derealizacija“ specialistui iškart pasako kryptį). Prieš tai verta susitvarkyti miegą ir patikrinti, ar būsenos nekursto medžiagos. Skubi parama visą parą: „Vilties linija“ 116 123.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar aš išprotėsiu?

Ne: depersonalizacija ir derealizacija nėra psichozė ir į ją neveda. Psichozėje žmogus tiki pakitusia tikrove, o čia jūs aiškiai matote, kad suvokimas pasikeitęs, ir būtent tai įrodo, kad tikrovės tikrinimas sveikas.

Kuo tai skiriasi nuo disociacinių sutrikimų apskritai?

Tai viena disociacijos šeimos dalis: čia nekenčia atmintis ir tapatybė, tik „tikrumo“ jausmas. Jei kartu dingsta svarbių įvykių atmintis, žiūrėkite platesnį disociacinių sutrikimų aprašymą.

Ar galiu pasitikrinti testu?

Mūsų disociacijų testas pagal DES-II apima ir depersonalizacijos bei derealizacijos patirtis: jis parodo, ar dažnis vertas pokalbio su specialistu. Diagnozę nustato gydytojas.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai