Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Šizofrenija ir psichozės: kas tai iš tikrųjų

TLK-10: F20, F21, F22, F23, F24, F28, F29

Psichozė yra būsena, kai smarkiai pakinta tikrovės suvokimas: žmogus girdi ar mato tai, ko nėra (haliucinacijos), arba įgyja tvirtų, faktams nepasiduodančių įsitikinimų (kliedesiai). Šizofrenija yra dažniausia lėtinė liga su psichozės epizodais, bet psichozę gali sukelti ir kitos priežastys: medžiagos, sunkus stresas, kūno ligos.

Šis puslapis yra tik informacinis: psichozės internetu netestuojame sąmoningai, nes savidiagnostika čia neįmanoma ir žalinga. Užtat žinoti ankstyvuosius ženklus verta kiekvienam: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė ilgalaikė prognozė.

Ankstyvieji ženklai, kuriuos dažniausiai pastebi artimieji

Psichozė retai prasideda staiga: prieš ją mėnesiais gali tęstis pokyčių laikotarpis:

  • Užsidarymas: trūkinėja ryšiai su draugais, apleista mokykla ar darbas
  • Krentantis funkcionavimas ir savo priežiūros apleidimas
  • Keistėjančios kalbos temos: sekimas, ženklai, ypatinga misija
  • Įtarumas artimiesiems, jausmas, kad „kažkas vyksta“
  • Girdimi balsai ar garsai, kurių negirdi kiti; kalbėjimasis su savimi
  • Emocijų blankumas arba visiškai situacijos neatitinkančios emocijos

Mitai, kurie kainuoja brangiai

Šizofrenija nėra „suskilusi asmenybė“: tapatybės fragmentacija priklauso disociacinių sutrikimų laukui, o šizofrenijos esmė yra suvokimo ir mąstymo pokyčiai. Antras mitas yra pavojingumas: absoliuti dauguma sergančiųjų nėra smurtiniai, o patys dažniau tampa aukomis nei skriaudėjais. Trečias mitas yra beviltiškumas: su šiuolaikiniu gydymu daug žmonių gyvena savarankišką gyvenimą, dirba ir kuria šeimas.

Šie mitai žalingi ne tik neteisybe: dėl stigmos žmonės ir šeimos metus slepia simptomus, o vėluojantis gydymas blogina prognozę.

Kaip gydoma?

Gydymo pagrindas yra vaistai (antipsichotikai), kurie daugumai suvaldo haliucinacijas ir kliedesius, plius psichosocialinė pagalba: psichoedukacija šeimai, kognityvinė elgesio terapija psichozei, pagalba grįžtant į mokslą ar darbą. Po pirmo epizodo itin svarbus ankstyvos intervencijos laikotarpis: reguliarus gydymas smarkiai mažina atkryčių riziką.

Diagnozę nustato tik gydytojas psichiatras, pirmiausia atmetęs kitas priežastis (medžiagų poveikį, kūno ligas), nes nuo priežasties priklauso visas gydymas.

Kur kreiptis Lietuvoje?

Jei įtariate psichozę sau ar artimajam: kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) arba tiesiogiai pas psichiatrą. Ūmios būsenos atveju, kai žmogus kelia pavojų sau ar kitiems arba visiškai praranda ryšį su tikrove, skambinkite 112 arba vykite į priėmimo skyrių: tai medicininė skuba, kaip infarktas.

Artimiesiems: kalbėkite ramiai, nesiginčykite dėl kliedesių turinio (ginčas netikina, tik atitolina), telkite dėmesį į konkrečią pagalbą ir miegą, ir būtinai pasirūpinkite savo palaikymu. Emocinė parama visą parą: „Vilties linija“ 116 123.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl VisiTestai.lt nedaro šizofrenijos testo?

Dėl sąžiningumo ir saugumo: psichozės būsenos keičia patį savo būklės vertinimą, todėl savarankiškai pildomas klausimynas čia neinformatyvus, o klaidingas rezultatas abiem kryptimis pavojingas. Vietoj testo pateikiame ankstyvuosius ženklus ir aiškų kelią pas specialistą.

Ar iš psichozės pasveikstama?

Dalis žmonių patiria vieną epizodą ir visiškai atsistato, kitiems liga banguoja, bet gydymas leidžia gyventi stabiliai. Prognozę labiausiai gerina ankstyvas gydymas, jo tęstinumas ir šeimos palaikymas.

Girdžiu balsus. Ar tai tikrai šizofrenija?

Nebūtinai: balsų patyrimas būna ir esant sunkiam stresui, netekčiai, nemigos išsekimui ar vartojant medžiagas, o kartais tai pavieniai išgyvenimai be jokios ligos. Būtent todėl reikia specialisto vertinimo, o ne savidiagnozės: kreipkitės į psichikos sveikatos centrą ir papasakokite atvirai.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai

Šizoafektinis sutrikimas Bipolinis sutrikimas Disociaciniai sutrikimai Depresija

Susiję straipsniai