Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Logoterapija: Franklio prasmės terapija

Logoterapiją sukūrė Vienos psichiatras Viktoras Franklis, savo idėjas patikrinęs baisiausiu įmanomu būdu: išgyvendamas koncentracijos stovyklas. Jo knyga „Žmogus ieško prasmės“ tapo viena skaitomiausių pasaulyje, o pagrindinė mintis paprasta: giliausias žmogaus variklis yra ne malonumas ir ne galia, o prasmė, ir kai jos nelieka, atsiranda tuštuma, kurią bandome užpildyti darbu, pirkiniais ar svaigalais.

Logoterapija dirba būtent su šia tuštuma: padeda žmogui atrasti, kas jo gyvenime verta pastangų, ir pasirinkti laikyseną net tose situacijose, kurių pakeisti neįmanoma. Franklio žodžiais, žmogui galima atimti viską, išskyrus paskutinę laisvę: pasirinkti savo požiūrį bet kokiomis aplinkybėmis.

Trys keliai į prasmę

Pasak Franklio, prasmė nėra viena didelė paslaptis, kurią reikia atspėti: ji randama kasdien trimis keliais.

  • Kūryba ir darbas: tai, ką duodame pasauliui: darbas, kūryba, auginami vaikai, sodinamas sodas
  • Patyrimas ir meilė: tai, ką iš pasaulio priimame: santykiai, grožis, gamta, gilios akimirkos
  • Laikysena kančioje: kai situacijos pakeisti neįmanoma (liga, netektis), prasme tampa tai, kaip ją nešame; tai ne kančios ieškojimas, o orumo išsaugojimas ten, kur kančia jau yra

Kokias technikas naudoja logoterapija?

Žinomiausia yra paradoksali intencija: vietoje kovos su baime žmogus skatinamas su humoru palinkėti sau būtent to, ko bijo. Nemiegantis žmogus stengiasi kuo ilgiau neužmigti, raustantis prieš auditoriją bando parausti kuo ryškiau. Paradoksas veikia todėl, kad išjungia kovą, kuri simptomą ir palaiko; ši technika turi tyrimų palaikymą, ypač nemigos atveju, ir vėliau įaugo į kitas terapijos kryptis.

Antra technika yra derefleksija: dėmesio nukreipimas nuo savęs stebėjimo į prasmingą veiklą ar kitą žmogų, nes nuolatinis savo būsenos tikrinimas („ar jau geriau? ar tikrai miegu?“) problemas tik gilina. O terapijos šerdis yra sokratiškas pokalbis: klausimai, kurie padeda žmogui pačiam atrasti savo vertybes ir atsakomybę.

Ką sako tyrimai? Atviras vaizdas

Sąžiningai: pati logoterapija kaip atskiras metodas turi mažiau šiuolaikinių griežtų tyrimų nei, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija. Jos svoris kitoks: idėjos apie prasmę tapo viso egzistencinio ir į vertybes orientuoto darbo pamatu, o prasmės jausmo ryšys su geresne psichikos ir net fizine sveikata tyrimuose matomas nuosekliai.

Stipriausi konkretūs įrodymai yra iš prasme grįstų programų sunkiai sergantiems: Williamo Breitbarto komandos atsitiktinių imčių tyrimai parodė, kad prasmės terapija reikšmingai gerina onkologinių pacientų dvasinę gerovę ir mažina neviltį. Paradoksalios intencijos veiksmingumas nemigai taip pat patvirtintas tyrimais.

Kam logoterapija labiausiai tinka?

Geriausiai ji atliepia prasmės krizes: „viską turiu, bet viduje tuščia“, perdegimą, gyvenimo posūkius (netektys, skyrybos, pensija, liga), egzistencinį nerimą. Ji artima žmonėms, kurie nori ne tik simptomų mažinimo, bet ir pokalbio apie tai, kaip gyventi.

Riba irgi aiški: vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, nerimo sutrikimams ar traumoms logoterapija nėra pakaitalas įrodymais grįstam gydymui; ji gali būti prasminga jo dalis ar tęsinys. Jei jūsų būsena sunki, pirmiausia kreipkitės dėl pagrindinio gydymo, o prasmės darbą junkite prie jo.

Nuo ko pradėti?

Jei tema traukia, natūrali pradžia yra Franklio knyga „Žmogus ieško prasmės“: ji trumpa ir daugeliui tampa savarankiška terapijos doze. Savo prasmės žemėlapį galite pasižiūrėti gyvenimo prasmės ir vertybių testuose. Ieškodami specialisto klauskite apie egzistencinę ar logoterapijos kryptį; bendri patarimai surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar logoterapija yra religinė?

Ne. Prasmė čia suprantama plačiai: darbas, meilė, kūryba, atsakomybė, laikysena. Tikintiems žmonėms ji lengvai dera su tikėjimu, netikintiems veikia be jokio religinio turinio. Franklis sąmoningai laikė metodą atviru bet kokiai pasaulėžiūrai.

Ar logoterapija padeda nuo depresijos?

Kaip vienintelis gydymas vidutinei ar sunkiai depresijai jos nepakanka: čia pirmiausia reikia įrodymais grįsto gydymo (KET, elgesio aktyvacijos, prireikus vaistų). Bet prasmės ir vertybių darbas gali būti svarbi gydymo dalis, ypač kai depresijos fone aiškiai girdisi „nebematau prasmės“, ir natūralus tęsinys po ūmaus etapo.

Kuo logoterapija skiriasi nuo ACT?

Jos giminingos: abi stato gyvenimą ant vertybių. ACT yra šiuolaikinė, elgesio terapijos šeimos kryptis su technikų rinkiniu ir plačia tyrimų baze, o logoterapija yra jos filosofinė prosenelė: daugiau pokalbio, mažiau protokolo. Praktikoje daug specialistų Franklio idėjas naudoja ACT ar egzistencinės terapijos rėmuose.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Susiję straipsniai