Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Humanistinė terapija: į asmenį, o ne į diagnozę orientuotas pokalbis

Humanistinė psichoterapija remiasi tikėjimu, kad žmogus nėra sugedęs mechanizmas, kurį reikia pataisyti: kiekvienas turi vidinį polinkį augti, o jis atsiskleidžia, kai atsiranda tinkamos sąlygos. Terapijos uždavinys yra tas sąlygas sukurti.

Žinomiausia šios krypties forma yra amerikiečių psichologo Carlo Rogerso į asmenį orientuota terapija. Rogersas teigė, kad pokyčius lemia trys santykio savybės: nuoširdus terapeuto tikrumas, besąlygiškas priėmimas ir tikslus įsijautimas į kliento pasaulį. Šiuolaikiniai psichoterapijos tyrimai jam iš dalies pritaria: terapinio santykio kokybė yra vienas stipriausių rezultato pranašų visose kryptyse.

Kas yra humanistinė terapija?

Tai kelių giminingų mokyklų šeima: į asmenį orientuota terapija (Rogers), geštalto terapija (dėmesys tam, kas vyksta čia ir dabar, kūno pojūčiams ir nebaigtoms situacijoms), egzistencinė terapija (prasmės, laisvės, mirties ir vienatvės klausimai) ir į emocijas sutelkta terapija (EFT, padedanti pasiekti ir perdirbti gilesnius jausmus).

Visas jas jungia bendras branduolys: klientas laikomas savo gyvenimo žinovu, terapeutas neprimeta interpretacijų ir nedalija užduočių, o padeda saugioje erdvėje išgirsti save. Dėmesys sutelkiamas ne į simptomų sąrašą, o į visą žmogų: vertybes, pasirinkimus, santykius, prasmę.

Kam padeda? Ką rodo tyrimai

Roberto Elliotto ir kolegų metaanalizės, apimančios apie du šimtus tyrimų, rodo, kad humanistinės ir patyrimu grįstos terapijos duoda reikšmingų, po gydymo išliekančių pokyčių, o daugeliu atvejų jų poveikis palyginamas su kitomis kryptimis. Geriausi įrodymai yra depresijai, su santykiais susijusiems sunkumams ir bendram psichologiniam distresui, o į emocijas sutelkta terapija gerai ištirta dirbant su poromis ir depresija.

Ši kryptis ypač tinka, kai sunkumai neturi aiškios diagnozės formos: gyvenimo krizė, netektis, prasmės klausimai, savivertės ir tapatybės ieškojimai, jausmas, kad gyvenate ne savo gyvenimą. Esant konkretiems sutrikimams su aiškiu tikslinių gydymu (pavyzdžiui, fobijoms ar obsesiniam kompulsiniam sutrikimui) pirmiausia verta svarstyti tikslines kryptis.

Kaip vyksta seansas?

Seansas trunka apie 50 minučių ir yra laisvos formos pokalbis: jūs renkatės temas, terapeutas įdėmiai klauso, tikslina ir atspindi tai, ką girdi, padėdamas pačiam aiškiau pamatyti savo jausmus ir poreikius. Patarimų ir vertinimų vengiama sąmoningai: tikslas yra jūsų paties atrandami atsakymai.

Geštalto terapijoje seansas aktyvesnis: terapeutas gali pasiūlyti eksperimentą, pavyzdžiui, įsivaizduojamą pokalbį su svarbiu žmogumi „tuščioje kėdėje“, dėmesį kūno pojūčiams ar balso intonacijai. Egzistencinėje terapijoje daugiau vietos užima pokalbiai apie pasirinkimus, atsakomybę ir tai, kas daro gyvenimą prasmingą.

Kiek trunka?

Griežto protokolo nėra: terapija gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, susitinkant kartą per savaitę. Trukmė priklauso nuo tikslų: krizei įveikti gali užtekti 10 iki 20 seansų, o gilesniam darbui su savęs jausmu ir santykiais reikia daugiau laiko. Pabaiga aptariama kartu, kai jaučiate, kad tikslai pasiekti.

Kaip išsirinkti specialistą?

Ieškokite specialisto, baigusio ilgalaikes humanistinės krypties (į asmenį orientuotos, geštalto, egzistencinės) psichoterapijos studijas: Lietuvoje jos trunka po kelerius metus ir apima asmeninę terapiją bei supervizijas. Svarbesnis nei kitur čia yra tarpusavio suderinamumas: jei po kelių susitikimų nesijaučiate priimami ir girdimi, verta ieškoti kito žmogaus, nes santykis šioje kryptyje ir yra pagrindinis vaistas.

Praktinius klausimus (kaina, kompensavimas, kur ieškoti) rasite straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar „tik pasikalbėti“ tikrai gali padėti?

Gali, ir tai matuojama tyrimais: saugus, priimantis santykis keičia tai, kaip žmogus mato save ir savo galimybes, o terapinio ryšio kokybė yra vienas stipriausių terapijos rezultato pranašų. Humanistinis pokalbis nėra buitinis plepėjimas: terapeutas specialiai apmokytas klausytis taip, kad padėtų jums išgirsti save.

Kuo humanistinė terapija skiriasi nuo KET?

KET yra struktūruota, dirba su konkrečiais simptomais ir duoda namų užduotis. Humanistinė terapija neturi griežtos struktūros, seka jūsų tempu ir dirba su visu žmogumi: jausmais, vertybėmis, prasme. KET klausia „kaip pakeisti šią mintį“, humanistinė klausia „ko jūs iš tikrųjų norite ir kas jums trukdo tuo gyventi“.

Kas yra geštalto terapija paprastais žodžiais?

Tai humanistinės šeimos kryptis, kuri dėmesį sutelkia į dabartį: ką jaučiate ir darote čia ir dabar, ko vengiate, kokios situacijos liko „nebaigtos“. Naudojami aktyvūs eksperimentai, pavyzdžiui, pokalbis su tuščia kėde, todėl ji tinka žmonėms, kuriems vien kalbėti neužtenka.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Susiję straipsniai