Tarpasmeninė terapija: kai nuotaika ir santykiai susiję
Depresija retai užklumpa vakuume: dažnai ją paleidžia netektis, skyrybos, konfliktai, persikraustymas, vaiko gimimas ar kitas vaidmens pokytis, o pablogėjusi nuotaika savo ruožtu gadina santykius toliau. Tarpasmeninė terapija (IPT) dirba būtent su šia grandine: sutvarkius santykių mazgą, dažniausiai atsileidžia ir nuotaika.
IPT aštuntajame dešimtmetyje sukūrė Geraldas Klermanas ir Myrna Weissman kaip trumpą, aiškios struktūros depresijos gydymą. Šiandien tai viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų depresijos terapijų, o jos supaprastinta grupinė versija PSO iniciatyva taikoma net šalyse, kur psichoterapeutų beveik nėra.
Kas yra tarpasmeninė terapija?
IPT remiasi pastebėjimu, kad depresijos epizodai dažniausiai susiję su viena iš keturių tarpasmeninių sričių. Terapijos pradžioje kartu su terapeutu pasirenkama viena ar dvi iš jų ir visas darbas sukasi aplink jas:
- Gedulas: artimo žmogaus netektis, po kurios liūdesys užsitęsė ar užstrigo
- Vaidmenų ginčai: užsitęsę konfliktai su partneriu, tėvais, vaikais ar kolegomis dėl nesutampančių lūkesčių
- Vaidmens pokyčiai: skyrybos, pensija, liga, vaiko gimimas, emigracija ir kiti perėjimai, kurie atėmė seną tapatybę
- Tarpasmeniniai deficitai: ilgalaikė izoliacija ir sunkumai užmegzti ar išlaikyti ryšius
Kam padeda? Ką rodo tyrimai
Depresijai IPT turi vienus stipriausių įrodymų po KET: didelės metaanalizės (Cuijpers ir kolegos, 2011; 2016) rodo, kad jos veiksmingumas prilygsta kitoms įrodymais grįstoms terapijoms ir antidepresantams, o palaikomieji IPT seansai mažina atkryčio riziką. Gerai ištirtos ir specialios versijos: IPT paaugliams, pogimdyminei depresijai ir bulimijai.
IPT ypač verta svarstyti, kai depresija aiškiai susijusi su gyvenimo įvykiu ar santykiais: po netekties, skyrybų, gimus vaikui, emigravus. Jei problemos branduolys yra ne santykiai, o, pavyzdžiui, fobija ar įkyrios mintys, tikslingesnės kitos kryptys.
Kaip vyksta seansas?
Terapija turi aiškius etapus. Pirmuose 1 iki 3 seansų įvertinama depresija, sudaromas svarbių žmonių žemėlapis (tarpasmeninė inventorizacija) ir pasirenkama pagrindinė darbo sritis. Viduriniuose seansuose dirbama su ja: mokomasi įvardyti jausmus ir lūkesčius, analizuojami pokalbiai (kas buvo pasakyta, kaip galima kitaip), repetuojami sunkūs pokalbiai, ieškoma naujų palaikymo šaltinių.
Depresija čia atvirai vadinama liga, o ne silpnumu: jums paaiškinama, kas vyksta, ir laikinai leidžiama nuo savęs mažiau reikalauti, kartu planuojant grįžimą į veiklas. Paskutiniai seansai skiriami pabaigai: apibendrinama, kas išmokta, ir aptariami ankstyvieji atkryčio ženklai.
Kiek trunka?
Klasikinis IPT kursas yra 12 iki 16 seansų kartą per savaitę, tai yra apie 3 iki 4 mėnesius. Esant lėtinei ar pasikartojančiai depresijai po pagrindinio kurso kartais tęsiami retesni palaikomieji susitikimai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį: tyrimuose tai mažino atkryčių dažnį.
Kaip išsirinkti specialistą?
Lietuvoje „grynų“ IPT specialistų nedaug, bet tarpasmeninius metodus naudoja daug depresiją gydančių psichoterapeutų. Klauskite, ar specialistas dirba struktūruotai su depresija ir santykių temomis, kokia jo patirtis po netekčių ar pogimdyminiu laikotarpiu, jei tai jūsų atvejis.
Prieš konsultaciją naudinga pasitikrinti nuotaiką depresijos testu ir turėti omenyje, kada viskas prasidėjo: IPT požiūriu tai svarbiausias klausimas. Praktinius žingsnius rasite straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo IPT skiriasi nuo porų terapijos?
IPT yra individuali terapija: kabinete esate jūs vienas, o santykiai analizuojami ir keičiami per jūsų elgesį. Porų terapijoje dalyvauja abu partneriai ir dirbama su pačiu ryšiu. Jei pagrindinis skausmo šaltinis yra santuoka ir abu sutinkate dirbti, porų terapija gali būti tikslingesnė.
Ar IPT tinka paaugliams?
Taip, paaugliams pritaikyta versija (IPT-A) yra viena iš dviejų geriausiai ištirtų paauglių depresijos psichoterapijų greta KET. Joje daugiau dėmesio santykiams su tėvais ir bendraamžiais, o į dalį susitikimų gali būti įtraukiami tėvai.
Ką daryti, jei mano depresija „be priežasties“?
Taip būna: ne kiekvienas epizodas turi aiškų tarpasmeninį paleidiklį. Tokiu atveju IPT vis tiek gali padėti (dirbama su izoliacija ir palaikymo tinklu), bet lygiai pagrįsta rinktis KET ar kitą kryptį. Svarbiausia apskritai kreiptis, o ne rasti tobulą metodą.
Šaltiniai ir metodika
Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.
- Cuijpers P. ir kt. (2011). Interpersonal psychotherapy for depression: a meta-analysis. American Journal of Psychiatry
- Cuijpers P. ir kt. (2016). Interpersonal psychotherapy for mental health problems: a comprehensive meta-analysis. American Journal of Psychiatry
- World Health Organization, Columbia University (2016). Group Interpersonal Therapy (IPT) for Depression
Kitos terapijos kryptys
Būsenos, kurioms ši terapija taikoma
Susiję testai
Susiję straipsniai
2024 m. sausio 1 d.
Depresijos simptomai: 10 ženklų, kurių neverta ignoruoti
Depresija nėra tinginystė ir ne silpnas charakteris. 10 požymių, pagal kuriuos ji atpažįstama, skirtumas nuo liūdesio ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis Lietuvoje.
Skaityti straipsnį2025 m. gruodžio 1 d.
Kaip padėti artimam žmogui, kuris serga depresija
Ką sakyti ir ko nesakyti sergančiam depresija, kaip padėti jam pasiekti pagalbą, ką daryti išgirdus mintis apie mirtį ir kaip nepalūžti pačiam.
Skaityti straipsnį2024 m. sausio 2 d.
Pogimdyminė depresija: ką turi žinoti visa šeima
Kuo pogimdyminė depresija skiriasi nuo „baby blues“, kaip ją atpažinti (taip pat ir tėčiams), kodėl ji nėra motinystės nesėkmė ir kur gauti pagalbą Lietuvoje.
Skaityti straipsnį