Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Tarpasmeninė terapija: kai nuotaika ir santykiai susiję

Depresija retai užklumpa vakuume: dažnai ją paleidžia netektis, skyrybos, konfliktai, persikraustymas, vaiko gimimas ar kitas vaidmens pokytis, o pablogėjusi nuotaika savo ruožtu gadina santykius toliau. Tarpasmeninė terapija (IPT) dirba būtent su šia grandine: sutvarkius santykių mazgą, dažniausiai atsileidžia ir nuotaika.

IPT aštuntajame dešimtmetyje sukūrė Geraldas Klermanas ir Myrna Weissman kaip trumpą, aiškios struktūros depresijos gydymą. Šiandien tai viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų depresijos terapijų, o jos supaprastinta grupinė versija PSO iniciatyva taikoma net šalyse, kur psichoterapeutų beveik nėra.

Kas yra tarpasmeninė terapija?

IPT remiasi pastebėjimu, kad depresijos epizodai dažniausiai susiję su viena iš keturių tarpasmeninių sričių. Terapijos pradžioje kartu su terapeutu pasirenkama viena ar dvi iš jų ir visas darbas sukasi aplink jas:

  • Gedulas: artimo žmogaus netektis, po kurios liūdesys užsitęsė ar užstrigo
  • Vaidmenų ginčai: užsitęsę konfliktai su partneriu, tėvais, vaikais ar kolegomis dėl nesutampančių lūkesčių
  • Vaidmens pokyčiai: skyrybos, pensija, liga, vaiko gimimas, emigracija ir kiti perėjimai, kurie atėmė seną tapatybę
  • Tarpasmeniniai deficitai: ilgalaikė izoliacija ir sunkumai užmegzti ar išlaikyti ryšius

Kam padeda? Ką rodo tyrimai

Depresijai IPT turi vienus stipriausių įrodymų po KET: didelės metaanalizės (Cuijpers ir kolegos, 2011; 2016) rodo, kad jos veiksmingumas prilygsta kitoms įrodymais grįstoms terapijoms ir antidepresantams, o palaikomieji IPT seansai mažina atkryčio riziką. Gerai ištirtos ir specialios versijos: IPT paaugliams, pogimdyminei depresijai ir bulimijai.

IPT ypač verta svarstyti, kai depresija aiškiai susijusi su gyvenimo įvykiu ar santykiais: po netekties, skyrybų, gimus vaikui, emigravus. Jei problemos branduolys yra ne santykiai, o, pavyzdžiui, fobija ar įkyrios mintys, tikslingesnės kitos kryptys.

Kaip vyksta seansas?

Terapija turi aiškius etapus. Pirmuose 1 iki 3 seansų įvertinama depresija, sudaromas svarbių žmonių žemėlapis (tarpasmeninė inventorizacija) ir pasirenkama pagrindinė darbo sritis. Viduriniuose seansuose dirbama su ja: mokomasi įvardyti jausmus ir lūkesčius, analizuojami pokalbiai (kas buvo pasakyta, kaip galima kitaip), repetuojami sunkūs pokalbiai, ieškoma naujų palaikymo šaltinių.

Depresija čia atvirai vadinama liga, o ne silpnumu: jums paaiškinama, kas vyksta, ir laikinai leidžiama nuo savęs mažiau reikalauti, kartu planuojant grįžimą į veiklas. Paskutiniai seansai skiriami pabaigai: apibendrinama, kas išmokta, ir aptariami ankstyvieji atkryčio ženklai.

Kiek trunka?

Klasikinis IPT kursas yra 12 iki 16 seansų kartą per savaitę, tai yra apie 3 iki 4 mėnesius. Esant lėtinei ar pasikartojančiai depresijai po pagrindinio kurso kartais tęsiami retesni palaikomieji susitikimai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį: tyrimuose tai mažino atkryčių dažnį.

Kaip išsirinkti specialistą?

Lietuvoje „grynų“ IPT specialistų nedaug, bet tarpasmeninius metodus naudoja daug depresiją gydančių psichoterapeutų. Klauskite, ar specialistas dirba struktūruotai su depresija ir santykių temomis, kokia jo patirtis po netekčių ar pogimdyminiu laikotarpiu, jei tai jūsų atvejis.

Prieš konsultaciją naudinga pasitikrinti nuotaiką depresijos testu ir turėti omenyje, kada viskas prasidėjo: IPT požiūriu tai svarbiausias klausimas. Praktinius žingsnius rasite straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo IPT skiriasi nuo porų terapijos?

IPT yra individuali terapija: kabinete esate jūs vienas, o santykiai analizuojami ir keičiami per jūsų elgesį. Porų terapijoje dalyvauja abu partneriai ir dirbama su pačiu ryšiu. Jei pagrindinis skausmo šaltinis yra santuoka ir abu sutinkate dirbti, porų terapija gali būti tikslingesnė.

Ar IPT tinka paaugliams?

Taip, paaugliams pritaikyta versija (IPT-A) yra viena iš dviejų geriausiai ištirtų paauglių depresijos psichoterapijų greta KET. Joje daugiau dėmesio santykiams su tėvais ir bendraamžiais, o į dalį susitikimų gali būti įtraukiami tėvai.

Ką daryti, jei mano depresija „be priežasties“?

Taip būna: ne kiekvienas epizodas turi aiškų tarpasmeninį paleidiklį. Tokiu atveju IPT vis tiek gali padėti (dirbama su izoliacija ir palaikymo tinklu), bet lygiai pagrįsta rinktis KET ar kitą kryptį. Svarbiausia apskritai kreiptis, o ne rasti tobulą metodą.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Susiję straipsniai