Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Psichodinaminė terapija: kai norisi suprasti, iš kur tai

Kartais žmogus jaučia, kad problema kartojasi: vis kitas darbas, vis kiti santykiai, o scenarijus tas pats. Psichodinaminė terapija dirba būtent su tokiais pasikartojančiais šablonais. Ji remiasi prielaida, kad dalis mūsų jausmų, motyvų ir gynybos būdų veikia nesąmoningai, o jų ištakos dažnai siekia ankstyvuosius santykius su svarbiausiais žmonėmis.

Tai iš psichoanalizės tradicijos išaugusi, bet gerokai modernesnė ir trumpesnė kryptis. Šiuolaikinė jos forma turi rimtų veiksmingumo įrodymų, o poveikis, tyrimų duomenimis, po terapijos ne tik išlieka, bet neretai toliau auga.

Kas yra psichodinaminė terapija?

Skirtingai nei struktūruotos, į simptomą nukreiptos terapijos, psichodinaminis darbas vyksta per laisvą pokalbį: kalbate apie tai, kas kyla, o terapeutas padeda pastebėti pasikartojančias temas, prieštaravimus ir jausmus, kurių įprastai vengiate. Dėmesio centre yra keli dalykai:

  • Pasikartojantys šablonai: kaip panašios situacijos ir vaidmenys atsikartoja skirtinguose santykiuose
  • Jausmai ir jų vengimas: ne tik ką galvojate, bet ką iš tikrųjų jaučiate ir kas trukdo tai jausti
  • Praeities įtaka dabarčiai: kaip ankstyvosios patirtys suformavo lūkesčius sau ir kitiems
  • Santykis su terapeutu: jame tie patys šablonai dažnai atgyja tiesiogiai, todėl jį galima tyrinėti čia ir dabar

Kam padeda? Ką rodo tyrimai

Ilgą laiką psichodinaminė kryptis buvo kritikuojama dėl įrodymų stokos, bet padėtis pasikeitė. Jono Shedlerio apžvalga (2010) ir vėlesnės Falko Leichsenringo metaanalizės rodo, kad psichodinaminės terapijos poveikis depresijai, nerimui ir somatiniams sunkumams yra reikšmingas ir palyginamas su kitomis įrodymais grįstomis kryptimis, o pasiekti pokyčiai po terapijos dažnai toliau stiprėja.

Ši kryptis ypač svarstytina, kai sunkumai yra lėtiniai ir susiję su asmenybe ar santykiais: pasikartojantys konfliktai, tuštumos jausmas, sunkumai artumoje, savivertės svyravimai. Ilgalaikė psichodinaminė terapija tirta ir gydant asmenybės sutrikimus.

Riba, kurią verta žinoti: jei tikslas yra greitai numalšinti konkretų simptomą (pavyzdžiui, fobiją ar paniką), tikslinės elgesio kryptys dažniausiai veikia greičiau. Psichodinaminis darbas orientuotas į gilesnius ir platesnius pokyčius, todėl reikalauja daugiau laiko.

Kaip vyksta seansas?

Seansas trunka apie 50 minučių ir vyksta reguliariu ritmu, dažniausiai kartą ar du per savaitę tuo pačiu metu. Griežtos darbotvarkės nėra: pradedate nuo to, kas tą dieną svarbiausia, o terapeutas klauso, klausia ir retkarčiais pasiūlo interpretaciją, sujungiančią tai, ką pasakojate, su gilesniu šablonu.

Namų užduočių įprastai nebūna. Darbo medžiaga yra pats pokalbis, jausmai seanso metu ir tai, kas vyksta jūsų santykyje su terapeutu. Iš pradžių toks formatas gali atrodyti neįprastas, bet būtent laisva erdvė leidžia iškilti temoms, kurių suplanuoti neįmanoma.

Kiek trunka?

Trumpalaikė psichodinaminė terapija trunka 12 iki 40 seansų ir dirba su vienu židiniu, pavyzdžiui, netektimi ar konkrečiu santykių šablonu. Ilgalaikė terapija tęsiasi metus ar kelerius, susitinkant kartą ar du per savaitę. Klasikinė psichoanalizė su 3 iki 5 seansų per savaitę ant kušetės šiandien reta, bet tebepraktikuojama.

Pabaiga psichodinaminėje terapijoje laikoma svarbia darbo dalimi: ji planuojama iš anksto, nes atsisveikinimas su terapeutu dažnai pažadina esmines temas apie netektis ir savarankiškumą.

Kaip išsirinkti specialistą?

Lietuvoje psichodinaminę ir psichoanalitinę psichoterapiją moko ilgos podiplominės studijos, kurių dalis yra asmeninė paties specialisto terapija ir supervizijos. Verta paklausti, kokią mokymo programą specialistas baigęs, ar dirba su supervizijomis ir kiek turi patirties su jūsų pobūdžio sunkumais.

Svarbiausias praktinis kriterijus yra santykis: šioje kryptyje jis ne tik terpė, bet ir pagrindinis darbo įrankis, todėl po kelių susitikimų paklauskite savęs, ar jaučiatės girdimi. Praktinių žingsnių rasite straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo psichodinaminė terapija skiriasi nuo psichoanalizės?

Psichoanalizė yra tos pačios tradicijos intensyviausia forma: 3 iki 5 seansų per savaitę, dažnai gulint ant kušetės, trunkanti daug metų. Psichodinaminė terapija naudoja tuos pačius principus, bet vyksta sėdint, kartą ar du per savaitę, ir gali būti tiek ilgalaikė, tiek trumpa su aiškiu židiniu.

Psichodinaminė ar KET, kas man tinka?

Jei norite greitai suvaldyti konkretų simptomą, dažniausiai racionaliau pradėti nuo KET. Jei sunkumai kartojasi metų metus, susiję su santykiais ar savęs jausmu, o „technikos“ jau išbandytos, verta svarstyti psichodinaminį darbą. Abi kryptys turi veiksmingumo įrodymų, o pasirinkimą gali lemti ir tai, kuris formatas jums artimesnis.

Ar tikrai viskas iš vaikystės?

Ne viskas, ir šiuolaikinė psichodinaminė terapija to neteigia. Ankstyvosios patirtys formuoja lūkesčius ir gynybos būdus, bet terapijoje praeitis svarbi tik tiek, kiek ji tebeveikia dabartį. Darbo tikslas yra ne kaltininkų paieška, o laisvė rinktis kitaip šiandien.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Schemų terapija Humanistinė terapija Grupinė terapija

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Depresija Distimija (nuolatinė depresija) Asmenybės sutrikimai Kompleksinė trauma (K-PTSS)

Susiję testai

Santykiai

Prisirišimo stiliaus testas

Saugus, nerimastingas, vengiantis ar baimingas? Sužinokite savo santykių „žemėlapį“.

16 klausimų ~4 min. Pradėti
Savęs pažinimas

Emocinio apleistumo testas

Vaikystė lyg ir normali, bet viduje tuštuma ir jausmas „kažkas su manimi ne taip“? Pasitikrinkite.

12 klausimų ~2 min. Pradėti
Psichinė sveikata

Vaikystės patirčių (ACE) testas

Garsusis ACE tyrimas: 10 klausimų apie vaikystę, kurie daug pasako apie suaugusio žmogaus sveikatą.

10 klausimų ~2 min. Pradėti
Savęs pažinimas Rosenberg

Savivertės testas

Klasikinė Rosenbergo skalė, matuojanti bendrą požiūrį į save nuo savikritikos iki pasitikėjimo.

10 klausimų ~2 min. Pradėti

Susiję straipsniai