Grupinė terapija: kodėl gydo ne tik terapeutas, bet ir grupė
Daugumą psichologinių žaizdų gauname santykiuose, todėl logiška, kad santykiuose jos ir gyja. Grupinė terapija yra reguliarūs 6 iki 12 žmonių susitikimai su vienu ar dviem specialistais, kuriuose kalbamasi ne tik apie gyvenimą už durų, bet ir apie tai, kas vyksta čia, tarp grupės narių.
Pirmoji mintis daugeliui būna „nekalbėsiu apie savo problemas prie svetimų“. Bet būtent tai, kad grupėje sunku, daro ją veiksmingą: joje atsikartoja tie patys šablonai kaip gyvenime (noras įtikti, baimė užimti vietą, polinkis gelbėti kitus), tik čia juos galima pamatyti ir saugiai išbandyti kitaip.
Kas yra grupinė terapija?
Grupės būna dviejų didelių tipų. Struktūruotos, į problemą orientuotos grupės (pavyzdžiui, KET grupė socialiniam nerimui, DBT įgūdžių grupė, streso valdymo programa) primena mokymus: yra temos, pratimai, namų užduotys. Procesinės (tarpasmeninės, psichodinaminės, grupinės analizės) grupės dirba laisviau: medžiaga yra patys santykiai grupėje.
Psichiatras Irvinas Yalomas aprašė veiksnius, dėl kurių grupė gydo: universalumo jausmas (aš ne vienas toks), altruizmas (galiu padėti kitam), tarpasmeninis mokymasis (sužinau, kaip mane mato kiti, ir išbandau naujus būdus), sutelktumas ir viltis, kurią įžiebia kitų pažanga.
Kam padeda? Ką rodo tyrimai
Gary Burlingame ir kolegų metaanalizės, apimančios šimtus tyrimų, rodo nuoseklų rezultatą: daugeliui būsenų (depresijai, nerimui, socialiniam nerimui, valgymo sutrikimams, priklausomybėms) grupinė terapija veiksmingumu iš esmės prilygsta individualiai, nors kainuoja gerokai mažiau.
Grupė turi ir unikalų pranašumą: kai pagrindinis sunkumas yra santykiai (vienatvė, nepasitikėjimas, konfliktai, socialinis nerimas), ji yra natūrali treniruočių salė, kurios individuali terapija pasiūlyti negali. Socialinio nerimo atveju pati grupės forma jau yra švelni ekspozicija.
Grupė tinka ne visiems ir ne visada: ūmios krizės metu, esant stipriam nestabilumui ar labai specifiniam darbo židiniui pirmiausia dirbama individualiai, o grupė gali būti antras etapas.
Kaip vyksta susitikimas?
Grupė renkasi reguliariai, dažniausiai kartą per savaitę, 90 iki 120 minučių, toje pačioje vietoje tuo pačiu metu. Prieš prisijungiant vyksta individualus pokalbis su vedančiu: aptariami jūsų tikslai ir grupės taisyklės, iš kurių svarbiausia yra konfidencialumas: kas pasakyta grupėje, lieka grupėje.
Susitikime nėra privalomos eilės kalbėti: temos kyla iš to, kas nariams aktualu. Vedantysis saugo saugumą, padeda pastebėti, kas vyksta tarp žmonių, ir grąžina pokalbį iš „ten ir tada“ į „čia ir dabar“, kur mokymasis stipriausias. Struktūruotose grupėse eiga konkretesnė: tema, pratimai, aptarimas, užduotys.
Kiek trunka?
Struktūruotos programos trunka 8 iki 16 susitikimų. Procesinės grupės dirba ilgiau: nuo pusmečio iki kelerių metų, o narys paprastai įsipareigoja lankyti bent sutartą minimalų laikotarpį ir apie išėjimą pranešti iš anksto, nes staigūs dingimai paliečia visą grupę. Uždaros grupės prasideda ir baigiasi ta pačia sudėtimi, atviros priima naujus narius vietoj išeinančių.
Kaip išsirinkti grupę?
Svarbiausi klausimai vedančiajam: kokio tipo grupė (struktūruota ar procesinė), kam ji skirta, kokia sudėtis, kiek truks ir kokios taisyklės. Lietuvoje grupes veda grupinės analizės, psichodinaminės, KET ir kitų krypčių specialistai su papildomu grupinio darbo mokymu; psichikos sveikatos centruose dalis grupių prieinama nemokamai.
Verta atskirti terapinę grupę nuo savipagalbos grupės (pavyzdžiui, Anoniminių alkoholikų): pastarosios vertingos, bet vyksta be specialisto ir neatstoja terapijos. Bendri patarimai renkantis specialistą surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Bijau kalbėti apie save prie svetimų. Gal grupė ne man?
Ši baimė yra taisyklė, o ne išimtis: beveik visi nariai pradeda nuo jos. Niekas neverčia atsiverti pirmą dieną, o pats baimės įveikimas grupėje dažnai tampa vertingiausia terapijos dalimi, ypač jei sunkumai susiję su socialiniu nerimu ar nepasitikėjimu.
Ar grupinė terapija ne prastesnė už individualią?
Tyrimai rodo, kad daugeliui būsenų rezultatai iš esmės vienodi, o kaina mažesnė. Kai pagrindinė tema yra santykiai, grupė gali duoti net daugiau. Kartu abu formatai puikiai derinami: dalis žmonių lanko ir individualią terapiją, ir grupę.
Kas, jei sutiksiu grupėje pažįstamą?
Prieš priimant į grupę vedantysis paprastai patikrina, kad nebūtų artimai pažįstamų žmonių, o jei netikėtai paaiškėja ryšys, tai sprendžiama atvirai, kartais perkeliant vieną narį į kitą grupę. Konfidencialumo taisyklė galioja visiems ir aptariama nuo pirmos dienos.
Šaltiniai ir metodika
Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.
- Burlingame G. M. ir kt. (2016). Group therapy. In: Handbook of Psychotherapy and Behavior Change
- Burlingame G. M., Strauss B. (2021). Efficacy of small group treatments: foundation for evidence-based practice. In: Bergin and Garfield’s Handbook of Psychotherapy and Behavior Change
- Yalom I. D., Leszcz M. (2005). The Theory and Practice of Group Psychotherapy. Basic Books
Kitos terapijos kryptys
Būsenos, kurioms ši terapija taikoma
Susiję testai
Susiję straipsniai
2024 m. spalio 4 d.
Kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą Lietuvoje (ir kiek tai kainuoja)
Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras? Kur gauti nemokamą pagalbą, kiek kainuoja privati terapija, kaip atpažinti gerą specialistą ir kada jį keisti.
Skaityti straipsnį
2025 m. balandžio 28 d.
Toksiški santykiai: 10 ženklų ir išėjimo planas
Kontrolė, menkinimas, gaslighting, izoliacija. 10 toksiškų santykių ženklų, kodėl iš jų taip sunku išeiti, ir konkretus saugaus išėjimo planas su pagalbos kontaktais.
Skaityti straipsnį
2024 m. rugsėjo 20 d.
Kas yra labai jautrus žmogus (HSP): 12 požymių
Jus išsekina triukšmas, giliai paveikia filmai, o kritika skauda dienomis? Galbūt esate labai jautrus žmogus (HSP). 12 požymių, mokslo žvilgsnis ir kaip su tuo gyventi stipriai.
Skaityti straipsnį