Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Meno terapija: kai žodžių neužtenka

Ne viską, kas mumyse vyksta, galima pasakyti žodžiais. Trauminės patirtys, ankstyvi išgyvenimai, jausmai, kuriems niekada nebuvo leista skambėti, dažnai lengviau išeina per liniją, spalvą, ritmą ar judesį. Meno terapija šias kalbas paverčia gydymo įrankiu.

Svarbu atskirti: meno terapija nėra būrelis ar meno pamoka. Tai psichoterapinis procesas, kurį veda specialų išsilavinimą turintis terapeutas, o kūrinys jame yra ne tikslas, o tiltas tarp vidinio pasaulio ir pokalbio. Mokėti piešti, dainuoti ar šokti nereikia visiškai.

Kas yra meno terapija?

Terminas apima kelias kryptis, kurios Lietuvoje kartais vadinamos bendru menų terapijos vardu:

  • Dailės terapija: piešimas, tapyba, lipdymas; labiausiai paplitusi forma
  • Muzikos terapija: grojimas, dainavimas, klausymasis, garso improvizacijos
  • Šokio ir judesio terapija: kūno judesys kaip emocijų raiška ir reguliavimas
  • Dramos terapija: vaidmenys, scenos, pasakojimai; artima psichodramai, kurioje grupės nariai suvaidina vieni kitų gyvenimo situacijas

Kam padeda? Ką rodo tyrimai

Sąžiningas atsakymas: įrodymų bazė čia kuklesnė nei KET ar EMDR, tyrimai dažnai maži, o metodai labai įvairūs, todėl meno terapija dažniausiai rekomenduojama kaip papildanti, o ne pakeičianti pagrindinį gydymą. Vis dėlto kryptingų įrodymų yra.

Muzikos terapija Cochrane apžvalgose gerina depresijos simptomus, kai taikoma greta įprasto gydymo, ir turi bene nuosekliausius įrodymus dirbant su demencija: mažina nerimą ir elgesio sunkumus, pasiekia žmones, kurių kalba jau silpsta. Dailės terapija tiriama gydant traumą, vėžiu sergančiųjų distresą, vaikų emocinius sunkumus; dramos ir judesio terapijos duomenys kol kas negausūs, bet auga.

Praktikoje meno terapija vertingiausia ten, kur žodinė terapija stringa: dirbant su vaikais (žaidimas ir piešimas yra jų natūrali kalba), su traumą patyrusiais žmonėmis, kuriems kalbėti per sunku, su demencija, taip pat kai žmogui apskritai sunku įvardyti jausmus.

Kaip vyksta užsiėmimas?

Užsiėmimas trunka 50 iki 90 minučių, vyksta individualiai arba grupėje. Įprasta struktūra: trumpas pokalbis ar apšilimas, kūrybinė dalis (piešiama tema arba laisvai, improvizuojama garsu ar judesiu) ir aptarimas: ką pastebėjote kurdami, kas kūrinyje atpažįstama iš gyvenimo.

Terapeutas kūrinių nevertina ir neinterpretuoja už jus („juoda spalva reiškia depresiją“ yra mitas, ne metodas): reikšmes atranda pats kuriantysis, o terapeutas padeda klausimais ir palaiko saugumą. Kūrinys lieka jūsų, ir jo niekam nereikia rodyti.

Kiek trunka?

Labai įvairiai: krizių įveikos ar ligoninės programos telpa į kelias savaites, įprasti ambulatoriniai kursai trunka 10 iki 20 užsiėmimų, o ilgalaikis darbas, ypač su vaikais ar po sudėtingų traumų, tęsiasi metus. Dažnis paprastai kartą per savaitę.

Kaip išsirinkti specialistą?

Klauskite išsilavinimo: Lietuvoje rengiami dailės ir muzikos terapijos magistrai, o menų terapeuto specialybė žingsnis po žingsnio įteisinama sveikatos sistemoje. Skirkite kvalifikuotą terapeutą nuo „terapinio piešimo“ užsiėmimų be specialisto: pastarieji gali būti malonūs, bet nėra terapija.

Jei meno terapija svarstoma rimtai būsenai (depresijai, traumai), ji turėtų papildyti, o ne pakeisti gydymą pas psichikos sveikatos specialistą. Bendri patarimai surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nemoku piešti. Ar man tiks dailės terapija?

Tiks: meninių įgūdžių nereikia, o „gražus” rezultatas nėra tikslas. Terapijoje svarbu pats procesas ir tai, ką jis atveria. Kai kurie terapeutai net teigia, kad įgudusiems menininkams sunkiau: jie linkę kurti publikai, o ne sau.

Ar meno terapija gali pakeisti „tikrą“ psichoterapiją?

Meno terapija ir yra psichoterapijos forma, bet jos įrodymų bazė kuklesnė, todėl esant aiškiai diagnozei (depresijai, PTSD, valgymo sutrikimui) ji dažniausiai taikoma greta pagrindinio gydymo, o ne vietoj jo. Kaip savęs pažinimo ar streso mažinimo kelias ji gali būti savarankiška.

Ar terapeutas iš piešinio nustato diagnozę?

Ne. Piešinys nėra testas ir juo labiau ne diagnozė: tas pats vaizdas skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Interpretuoja ne terapeutas, o pats kūrėjas; projekciniai „nupiešk ir pasakysiu, kas tau“ metodai šiuolaikinėje diagnostikoje laikomi nepatikimais.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Žaidimų terapija Humanistinė terapija Grupinė terapija

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Depresija Demencija ir atminties sutrikimai Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) Autizmo spektro sutrikimas

Susiję testai

Savęs pažinimas

Kūrybiškumo testas

Idėjos, klausimai ir drąsa daryti kitaip: išmatuokite savo kūrybinį raumenį.

12 klausimų ~3 min. Pradėti
Savęs pažinimas

Emocijų atpažinimo testas

Mimika, kūno kalba, balso tonas: patikrinkite, kaip tiksliai skaitote žmonių emocijas.

15 klausimų ~4 min. Pradėti
Psichinė sveikata

Streso lygio testas

Įvertinkite, kiek įtampos sukaupėte per paskutinį mėnesį ir ar stresas netampa lėtinis.

12 klausimų ~3 min. Pradėti
Šeima ir vaikai

Vaiko emocinio intelekto testas

Ar vaikas atpažįsta savo jausmus ir moka nusiraminti? Įvertinkite jo emocinį intelektą.

18 klausimų ~4 min. Pradėti

Susiję straipsniai