Narcisistinių tėvų testas
Kai vienas iš tėvų turi ryškių narcisistinių bruožų, vaikas dažnai auga jausdamasis tarsi jo tęsinys ar veidrodis: svarbu ne tai, ką jis jaučia ir ko nori, o tai, kaip jis atrodo tėvų akyse ir ar tenkina jų poreikius. Iš šalies tokia šeima gali atrodyti pavyzdinga, o vaikas suaugęs ilgai nesupranta, kodėl jam taip sunku pasitikėti savimi, pajusti savo norus ar pasakyti „ne“.
Šis testas skirtas suaugusiems vaikams. Jis nediagnozuoja jūsų tėvų: narcisistinį asmenybės sutrikimą gali nustatyti tik specialistas. Keturiolika teiginių padės pažvelgti į tai, ką patyrėte vaikystėje, ir į tai, kaip tai atsiliepia jums dabar. Atsakymai lieka tik jūsų naršyklėje.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Ką reiškia augti su narcisistiniu tėvu ar mama?
Narcisistiniai bruožai (žavėjimosi poreikis, jautrumas kritikai, empatijos stoka, ypatingų teisių jausmas) įvairiu laipsniu būdingi visiems. Kai jie ryškūs tėvo ar mamos asmenybėje, šeimoje dažnai susiklosto tam tikras modelis: vaikas tampa tėvų savivertės palaikymo šaltiniu. Jo pasiekimai svarbūs tiek, kiek gerai atrodo tėvų akyse, jo jausmai nustumiami, o nesutikimas baudžiamas šalčiu ar kaltės jausmu.
Šio testo klausimai sudaryti pagal DSM-5-TR aprašytus narcisistinius bruožus ir tyrimus apie tėvų narcisizmą bei vaiko vaidmenį šeimoje. Pavyzdžiui, tyrimuose tėvų narcisizmas siejamas su didesniu suaugusių vaikų nerimu ir prislėgta nuotaika, o šį ryšį iš dalies paaiškina auklėjimo stilius. Kitas dažnai aprašomas reiškinys yra parentifikacija, kai vaikas turi rūpintis tėvų emocijomis tarsi suaugusysis.
Kokie ženklai dažnai kartojasi?
Suaugę vaikai dažniausiai mini šiuos vaikystės ir dabarties ženklus:
- Meilė ir pritarimas priklausė nuo pasiekimų ar paklusnumo
- Tėvo ar mamos nuotaika valdė visą šeimą
- Teko guosti tėvus ir rūpintis jų jausmais
- Vaikai šeimoje buvo lyginami ir skirstomi į „gerus“ ir „blogus“
- Šeima viešumoje atrodė pavyzdinga, o namuose buvo kitaip
- Suaugus išliko stipri kaltė, polinkis įtikti ir jausmas, kad niekada nepakanka
Kuo šis testas skiriasi nuo kitų testų apie vaikystę?
Vaikystės patirčių (ACE) testas klausia apie konkrečias sunkias patirtis: smurtą, priklausomybes šeimoje, skyrybas. Emocinio apleistumo testas vertina tai, ko vaikystėje trūko: emocinio dėmesio ir atsako. Šis testas žiūri į kitą modelį: ne į tėvų nebuvimą, o į jų poreikių dominavimą, kai vaikui teko gyventi pagal tėvų nuotaikas, lūkesčius ir savivertę.
Šis testas taip pat skiriasi nuo narcizo testo, kuris vertina jūsų pačių bruožus, ir nuo prisirišimo stiliaus testo, kuris rodo, kaip jūs jungiatės į santykius dabar. Vis dėlto šie testai papildo vienas kitą: vaikystėje išmokti modeliai dažnai atsikartoja suaugusiųjų santykiuose.
Kaip užgydyti vaikystės žaizdas?
Svarbiausia žinoti, kad suaugusio žmogaus atsigavimas nepriklauso nuo to, ar tėvas ar mama pripažins savo elgesį. Daugelis suaugusių vaikų ilgai laukia atsiprašymo, kuris taip ir neateina. Daug veiksmingiau sutelkti dėmesį į save: atpažinti išmoktas taisykles, mokytis jausti savo norus, nustatyti ribas ir atsiriboti nuo kaltės. Kaip tai daryti praktiškai, rasite patarimuose apie ribas ir patarimuose apie savivertę.
Psichoterapija yra pagrindinis pagalbos būdas: su specialistu galima saugiai peržiūrėti vaikystės patirtis, sustiprinti savivertę ir išmokti naujų santykių įgūdžių. Jei kartu jaučiate prislėgtą nuotaiką, nerimą ar nemigą, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą. Jei labai sunku, visą parą veikia Vilties linija 116 123, o pavojaus atveju skambinkite 112.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti, kad mano tėvas ar mama yra narcizas?
Ne. Narcisistinį asmenybės sutrikimą gali nustatyti tik specialistas, įvertinęs patį žmogų. Testas padeda pažiūrėti į jūsų patirtis ir jų pėdsakus. Jūsų išgyvenimai svarbūs nepriklausomai nuo to, ar tėvai kada nors gautų diagnozę.
Kuo šis testas skiriasi nuo emocinio apleistumo testo?
Emocinis apleistumas yra tai, ko trūko: dėmesio, šilumos, atsako į vaiko jausmus. Narcisistinis auklėjimas dažnai atrodo kitaip: tėvai gali būti labai įsitraukę, bet jų dėmesys sukasi apie jų pačių poreikius ir įvaizdį. Abu modeliai gali eiti kartu, todėl verta atlikti abu testus.
Ar turiu nutraukti ryšius su tėvais?
Ne būtinai. Kai kuriems žmonėms padeda aiškios ribos ir retesnis bendravimas, kitiems reikia ilgesnės pertraukos. Tai asmeninis sprendimas, ir jį lengviau priimti pasikalbėjus su psichologu. Svarbiausia, kad bendravimas nežalotų jūsų sveikatos.
Ar aš pats (pati) tapsiu tokiu tėvu ar mama?
Nebūtinai. Tai, kad atpažįstate šiuos modelius ir jums jie rūpi, jau yra svarbus skirtumas. Vaikystėje išmoktus modelius galima pakeisti, ypač su specialisto pagalba. Jei kyla klausimų apie savo tėvystę, galite atlikti auklėjimo stiliaus testą.
Ar mano atsakymai kur nors saugomi?
Ne. Rezultatas skaičiuojamas jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Dentale F., Verrastro V., Petruccelli I., Diotaiuti P., Petruccelli F., Cappelli L., San Martini P. (2015). Relationship between Parental Narcissism and Children's Mental Vulnerability: Mediation Role of Rearing Style. International Journal of Psychology and Psychological Therapy, 15(3), 337-347.
- Hooper L. M., DeCoster J., White N., Voltz M. L. (2011). Characterizing the magnitude of the relation between self-reported childhood parentification and adult psychopathology: A meta-analysis. Journal of Clinical Psychology, 67(10), 1028-1043.
- Brummelman E., Thomaes S., Nelemans S. A., Orobio de Castro B., Overbeek G., Bushman B. J. (2015). Origins of narcissism in children. PNAS, 112(12), 3659-3662.
- Day N. J. S., Townsend M. L., Grenyer B. F. S. (2020). Living with pathological narcissism: a qualitative study. Borderline Personality Disorder and Emotion Dysregulation, 7, 19.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.