Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Kaip padėti žmogui, kurį ištiko panikos ataka

Matyti, kaip artimą žmogų ištinka panikos ataka, yra baisu: jis gaudo orą, dreba, sako, kad tuoj numirs ar išprotės. Norisi kažką daryti, bet neaišku ką. Svarbiausia, ką turite žinoti: panikos ataka nėra pavojinga gyvybei ir praeis savaime, dažniausiai per 10 iki 20 minučių. Jūsų ramybė yra pati stipriausia pagalba.

Žemiau konkretūs žingsniai. Jų esmė paprasta: būti ramiai šalia ir padėti žmogui pergyventi bangą, o ne bandyti ją „sustabdyti".

  1. Išlikite ramūs patys

    Jūsų būsena persiduoda. Jei jūs sunerimsite ar išsigąsite, panika sustiprės. Kalbėkite tyliai, lėtai, tvirtu balsu. Net jei viduje nerimaujate, išorinė ramybė yra tai, ko žmogui dabar labiausiai reikia: ji perduoda žinią „esi saugus".

  2. Priminkite, kad tai panikos ataka ir ji praeis

    Pasakykite paprastais, trumpais sakiniais: „Tai panikos ataka. Tau nepavojinga. Tai praeis. Aš čia, su tavimi." Kartokite ramiai. Žmogui panikos metu sunku mąstyti, todėl trumpi, aiškūs žodžiai padeda labiau nei ilgi paaiškinimai.

  3. Padėkite lėtai kvėpuoti

    Pasiūlykite kvėpuoti kartu su jumis: „Kvėpuokim kartu. Įkvėpk... ir lėtai iškvėpk." Kvėpuokite garsiai ir lėtai, kad žmogus turėtų ką sekti. Svarbu ilgas iškvėpimas, ne gilus įkvėpimas. Neverskite, tiesiog kvieskite ir rodykite pavyzdį.

  4. Padėkite įsižeminti

    Švelniai nukreipkite dėmesį į dabartį: „Pažiūrėk į mane. Pajusk kojas ant grindų. Pasakyk man tris dalykus, kuriuos matai." Galite paduoti ką nors šalto ar tekstūruoto palaikyti rankoje. Tai ištraukia protą iš baimės spiralės.

  5. Būkite šalia, kol praeis

    Nepalikite žmogaus vieno, bet ir nespauskite. Klauskite, ko jam reikia: „Ar nori, kad likčiau šalia? Ar geriau, kad patrauktumėmės kur ramiau?" Kai kuriems padeda prisilietimas, kitiems ne, todėl paklauskite. Po atakos leiskite atsigauti, nekvieskite iškart „apie tai pakalbėti".

Ko vengti

  • Nesakykite „nusiramink", „nėra ko bijoti" ar „liaukis": tai neveikia ir tik didina bejėgiškumo jausmą.
  • Neskubinkite ir neverskite žmogaus kalbėti ar „paaiškinti, kas yra".
  • Nepanikuokite patys ir nedramatizuokite: jūsų sunerimęs veidas patvirtina žmogui, kad tikrai vyksta kažkas baisaus.
  • Neverskite giliai kvėpuoti į popierinį maišelį: senoji „maišelio" technika daugeliu atvejų nerekomenduojama ir gali pakenkti.

Kada kreiptis pagalbos

Jei tai žmogaus pirmoji ataka ir simptomai stiprūs (ypač stiprus skausmas krūtinėje), verta pasitikrinti pas gydytoją, kad būtų atmestos kūno priežastys. Kai atmesta, ateityje jau galite ramiai atpažinti ataką.

Jei atakos kartojasi arba žmogus ima vengti vietų dėl baimės, kad ataka pasikartos, tai panikos sutrikimo požymiai, kurie gerai gydomi terapija. Švelniai paskatinkite kreiptis į specialistą ir pasiūlykite pagalbą (kartu paskambinti, palydėti). Įsivertinti padeda panikos atakų testas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu kaip nors pakenkti bandydamas padėti?

Labiausiai kenkia trys dalykys: pačiam panikuoti, sakyti „nusiramink" ir versti žmogų kažką daryti. Jei liksite ramūs, kalbėsite tyliai ir tiesiog būsite šalia, pakenkti beveik neįmanoma. Net jei nežinote, ką sakyti, ramus buvimas šalia jau yra didelė pagalba. Nesijaudinkite dėl tobulų žodžių, svarbiausia yra jūsų ramybė ir buvimas.

Kiek laiko turėčiau būti šalia?

Kol ataka atslūgs, dažniausiai 10 iki 20 minučių, ir dar kiek laiko po jos, kol žmogus atsigaus. Panikos ataka fiziologiškai negali tęstis ilgai, todėl pabaiga tikrai ateis. Po jos žmogus dažnai būna išsekęs, todėl neskubinkite grįžti prie reikalų ir nepradėkite iškart analizuoti, kas nutiko.

Šaltiniai

  • NICE gairės (CG113). Panic disorder in adults.
  • American Psychological Association. Understanding panic disorder.

Kiti patarimai

Susiję sutrikimų aprašymai

Susiję straipsniai