Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Funkcinis neurologinis sutrikimas: tikri simptomai be struktūrinio pažeidimo

Įsivaizduokite kompiuterį, kurio detalės tvarkingos, bet programa stringa: ekranas gęsta, klaviatūra neatsako. Panašiai veikia funkcinis neurologinis sutrikimas (FNS, anksčiau vadintas konversiniu): galūnės silpsta, kūnas dreba, ištinka į epilepsiją panašūs priepuoliai ar dingsta pojūčiai, nors tyrimai struktūrinio pažeidimo neranda. Aparatūra sveika, sutriko valdymo programa.

Svarbiausias sakinys šiame puslapyje: simptomai yra tikri. FNS nėra apsimetinėjimas ar „viskas galvoje“ menkinančia prasme: žmogus silpnumo ar priepuolio nevaldo, o kančia ir negalia būna tokia pat reali kaip sergant „struktūrinėmis“ ligomis.

Kaip pasireiškia FNS?

Dažniausios formos:

  • Funkcinis galūnių silpnumas ar paralyžius
  • Funkcinis drebulys, trūkčiojimai, eisenos sutrikimai
  • Disociaciniai (funkciniai) priepuoliai, išoriškai panašūs į epilepsiją
  • Jutimų sutrikimai: tirpimas, regos ar klausos pokyčiai
  • Funkciniai kalbos sutrikimai: užkimimas, kalbos praradimas
  • Simptomai dažnai svyruoja, keičiasi nuo dėmesio ir būna nesuderinami su anatomijos dėsniais, būtent tai padeda gydytojui juos atpažinti

Kaip nustatoma ir iš kur tai?

Svarbu žinoti: FNS nėra „liekamoji diagnozė, kai nieko nerado“. Neurologai jį nustato pagal teigiamus požymius, pavyzdžiui, Hooverio testą (silpna koja stipriai spaudžia, kai dėmesys nukreiptas į sveikąją) ar drebulio ritmo pasikeitimą atliekant kitą judesį. Tai atskiria FNS ir nuo struktūrinių ligų, ir nuo simuliavimo.

Priežastys sudėtinės: nervų sistemos prognozavimo ir dėmesio mechanizmų sutrikimas, kartais po fizinės traumos, ligos ar stipraus streso. Ankstesnės traumos ir lėtinis stresas didina riziką, bet nemažai sergančiųjų aiškaus psichologinio paleidiklio neturi, todėl senas aiškinimas „paslėptas konfliktas virsta simptomu“ šiandien laikomas per siauru.

Kaip gydoma?

Gydymas prasideda nuo aiškaus diagnozės paaiškinimo: suprasti, kad tai atpažįstamas, grįžtamas sutrikimas, jau savaime gydo. Toliau pagal simptomus: motorinėms formoms specializuota kineziterapija (judesio permokymas nukreipiant dėmesį), funkciniams priepuoliams kognityvinė elgesio terapija su priepuolio pradžios atpažinimu ir nutraukimo technikomis, o gretutinė depresija, nerimas ar PTSD gydomi lygiagrečiai.

Prognozė gerėja, kai gydoma anksti ir kai žmogus nesijaučia kaltinamas. Patikimos informacijos anglų kalba galima rasti neurologo Jono Stone’o sukurtoje svetainėje pacientams neurosymptoms.org.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar FNS reiškia, kad aš išsigalvoju simptomus?

Ne. Simptomai kyla be jūsų valios ir yra matomi bei matuojami: keičiasi eisena, jėga, sąmonės būsena. Simuliavimas yra sąmoningas vaidinimas dėl naudos ir su FNS neturi nieko bendra. Deja, sergantieji dažnai spėja išgirsti nurašančių komentarų, ir tai viena priežasčių, kodėl svarbus aiškus diagnozės paaiškinimas.

Kuo funkciniai priepuoliai skiriasi nuo epilepsijos?

Išoriškai jie gali būti labai panašūs, bet kyla ne iš elektrinių iškrovų smegenyse: vaizdo EEG tyrimo metu smegenų aktyvumas priepuolio metu lieka normalus. Atskirti gali tik gydytojai, o dalis žmonių turi abu tipus, todėl tikslus ištyrimas būtinas prieš keičiant gydymą.

Ar FNS praeina?

Gali: dalis žmonių pasveiksta visiškai, ypač gydant anksti, kitiems simptomai banguoja. Prognozę gerina aiški diagnozė, specializuota kineziterapija ar psichoterapija ir gretutinių būsenų gydymas, o blogina metai nežinomybės ir kaltinimo.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai