Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Mentalizacija grįsta terapija: išmokti matyti protą už elgesio

Mentalizacija yra gebėjimas matyti už elgesio protą: suprasti, kad mano ir kitų veiksmus valdo jausmai, ketinimai ir įsitikinimai, kurių tiesiogiai nesimato ir dėl kurių galima klysti. Kasdien tai darome automatiškai, bet stipraus streso ir įaudrintų jausmų akimirkomis šis gebėjimas išsijungia visiems, o kai kuriems žmonėms jis trapus nuolat.

Kai mentalizacija išsijungia, žvilgsnis tampa įrodymu („matau, kad tu manęs nekenti“), o vidinė įtampa liejasi veiksmais: impulsais, savižala, staigiais santykių nutraukimais. Psichoanalitikai Anthony Batemanas ir Peteris Fonagy iš šio pastebėjimo sukūrė mentalizacija grįstą terapiją (MBT), pirmiausia ribiniam asmenybės sutrikimui gydyti.

Kas yra MBT?

MBT jungia psichodinaminės tradicijos šaknis (prisirišimo teoriją, dėmesį santykiui) su labai praktišku tikslu: išlaikyti ir atstatyti mentalizavimą būtent tose situacijose, kur jis lūžta. Terapija moko atpažinti kelis būdingus „išsijungimo“ režimus:

  • Psichinis ekvivalentiškumas: vidus prilyginamas tikrovei („jaučiuosi atstumtas, vadinasi, mane atstūmė“)
  • Apsimetimo režimas: kalbama teisingais žodžiais apie jausmus, bet be jokio ryšio su tikru išgyvenimu
  • Teleologinis režimas: tikri laikomi tik veiksmai („jei myli, įrodyk darbais tuoj pat“), todėl vidinė kančia verčiama fiziniais sprendimais

Kam padeda? Ką rodo tyrimai

Pirmasis Batemano ir Fonagy atsitiktinių imčių tyrimas (1999) parodė, kad MBT dienos stacionaro programa reikšmingai mažina ribinio sutrikimo simptomus, savižalą ir hospitalizacijas, o 8 metų stebėjimas (2008) atskleidė retą dalyką psichoterapijoje: skirtumas nuo įprastos priežiūros ne tik išliko, bet ir augo. Cochrane apžvalgoje (2020) MBT greta DBT yra tarp geriausiai pagrįstų ribinio sutrikimo gydymų.

MBT adaptacijos taikomos paaugliams su savižala (MBT-A), šeimoms, taip pat asocialiam asmenybės sutrikimui ir valgymo sutrikimams, čia įrodymai dar kaupiasi. Kaip ir DBT atveju, svarbiausia žinia yra viltis: sunkumai, ilgai laikyti „charakteriu“, gydomi.

Kaip vyksta seansas?

Pilna MBT programa dažniausiai jungia individualius seansus ir grupę. Terapeuto pozicija čia savita: jis sąmoningai „nežino“ ir smalsauja („sustokim, kas tiksliai įvyko tavyje, kai ji nepakėlė ragelio?“), užuot dalijęs interpretacijas iš aukšto. Klaidos, taip pat ir paties terapeuto, atvirai tyrinėjamos: tai geriausia mentalizavimo treniruotė.

Daug dirbama su konkrečiomis pastarųjų dienų situacijomis: kas nutiko, kokie jausmai kilo prieš impulsą, ką galėjo galvoti kitas žmogus, kokių dar paaiškinimų gali būti. Tikslas ne rasti teisingą atsakymą, o išlaikyti klausimą atvirą ten, kur anksčiau buvo akimirksniu „aišku“.

Kiek trunka?

Standartinės MBT programos ribiniam sutrikimui trunka 12 iki 18 mėnesių: įprastai kas savaitę individualus seansas ir grupė. Paauglių programos paprastai apie metus. Tai ilgas darbas, nes treniruojamas ne vienas įgūdis, o pamatinis santykio su savimi ir kitais būdas.

Kaip išsirinkti specialistą?

Klauskite, ar specialistas yra baigęs MBT mokymus ir ar turi patirties su asmenybės sunkumais. Lietuvoje MBT programų nedaug, todėl realus kelias dažnai yra psichodinaminės ar kitos krypties terapeutas, dirbantis mentalizavimo principais, arba DBT programa, kurios įrodymai tam pačiam sutrikimui tokie pat tvirti.

Jei yra savižalos ar minčių apie savižudybę, pirmas žingsnis visada yra gydytojas psichiatras arba „Vilties linija“ 116 123 (visą parą, nemokamai). Bendri patarimai renkantis specialistą surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

MBT ar DBT: ką rinktis esant ribiniam sutrikimui?

Abi turi tvirtus įrodymus, tiesioginiai palyginimai didelių skirtumų nerodo, todėl praktiškai dažniausiai lemia prieinamumas ir stilius: DBT konkretesnė, su įgūdžių pamokomis ir dienynais, MBT lėtesnė, sutelkta į supratimą, kas vyksta tarp žmonių. Blogo pasirinkimo čia nėra.

Ar mentalizaciją galima lavinti be terapijos?

Kasdienėje komunikacijoje taip: stabtelėti prieš reaguojant, klausti savęs „ką jis galėjo jausti?“ ir „kokių dar paaiškinimų yra?“, tikrinti spėjimus klausiant, o ne skaitant mintis. Bet kai mentalizacija lūžta sistemingai ir su skausmingomis pasekmėmis, savarankiškų pratimų neužtenka.

Kuo mentalizacija skiriasi nuo empatijos?

Empatija yra kito jausmų pajautimas, o mentalizacija platesnė: ji apima ir savo vidinių būsenų supratimą, ir žinojimą, kad visos šios interpretacijos gali būti klaidingos. Galima jausti stiprią empatiją ir kartu visiškai klaidingai suprasti, kas kitam vyksta.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Dialektinė elgesio terapija (DBT) Psichodinaminė terapija Schemų terapija

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Ribinis asmenybės sutrikimas Asmenybės sutrikimai Asocialus (dissocialus) asmenybės sutrikimas

Susiję testai

Psichinė sveikata

Ribinio asmenybės sutrikimo testas

Emocinės sūpuoklės, audringi santykiai ir tuštuma viduje? Atlikite atrankinį RAS testą.

12 klausimų ~2 min. Pradėti
Savęs pažinimas

Emocijų supratimo testas

Ar žinote, ką jaučiate? Testas apie gebėjimą atpažinti ir įvardyti savo emocijas.

12 klausimų ~3 min. Pradėti
Santykiai

Prisirišimo stiliaus testas

Saugus, nerimastingas, vengiantis ar baimingas? Sužinokite savo santykių „žemėlapį“.

16 klausimų ~4 min. Pradėti
Savęs pažinimas

Emocijų atpažinimo testas

Mimika, kūno kalba, balso tonas: patikrinkite, kaip tiksliai skaitote žmonių emocijas.

15 klausimų ~4 min. Pradėti

Susiję straipsniai