Schemų terapija: darbas su giliai įsišaknijusiais gyvenimo spąstais
Kai kurios problemos nepasiduoda trumpoms terapijoms, nes yra ne simptomas, o audinys, iš kurio pasiūtas visas gyvenimas: „manęs neįmanoma mylėti“, „visi galiausiai palieka“, „mano poreikiai nesvarbūs“. Amerikiečių psichologas Jeffrey Youngas pastebėjo, kad klasikinė KET tokiems klientams padeda nepakankamai, ir sukūrė schemų terapiją: gilesnę, ilgesnę ir daugiau dėmesio skiriančią emocijoms bei vaikystės poreikiams.
Schema čia reiškia ankstyvą, giliai įsišaknijusį įsitikinimų, jausmų ir kūno reakcijų mazgą, susiformavusį, kai svarbūs vaikystės poreikiai (saugumas, priėmimas, ribos, autonomija) liko nepatenkinti. Populiariojoje literatūroje schemos vadinamos gyvenimo spąstais: jos pritraukia pažįstamas situacijas ir verčia kartoti tą patį skaudų scenarijų.
Kas yra schemų terapija?
Youngas aprašė 18 ankstyvųjų schemų (apleistumo, nepasitikėjimo, ydingumo ir gėdos, aukojimosi, negailestingų standartų ir kitas) ir tris būdus, kuriais žmonės su jomis tvarkosi: pasidavimą (elgiuosi taip, tarsi schema būtų tiesa), vengimą (saugausi situacijų, kurios ją pažadintų) ir kompensaciją (elgiuosi priešingai, bet perdėtai).
Terapijoje taip pat dirbama su režimais: būsenomis, į kurias persijungiame, kai schema suveikia. Pavyzdžiui, pažeidžiamo vaiko režimas (skausmas ir baimė), baudžiančio tėvo balsas (savikritika), atsiskyrusio gynėjo režimas (emocinis atsijungimas, dirbimas be sustojimo). Tikslas yra sustiprinti sveiko suaugusiojo režimą, kuris moka pasirūpinti pažeidžiama puse ir atremti baudžiantį balsą.
Kam padeda? Ką rodo tyrimai
Stipriausi įrodymai yra gydant asmenybės sutrikimus. Olandų daugiacentris tyrimas (Giesen-Bloo ir kolegos, 2006) parodė, kad trejų metų schemų terapija ribiniam asmenybės sutrikimui davė daugiau remisijų ir mažiau iškritimų iš gydymo nei lyginamoji psichodinaminė terapija. Vėlesni tyrimai patvirtino veiksmingumą ir grupinei schemų terapijai bei kitiems asmenybės sutrikimams.
Schemų terapija taip pat taikoma lėtinei depresijai, ilgai besikartojantiems santykių sunkumams, valgymo sutrikimams ir tada, kai trumpesnės terapijos davė tik laikiną naudą. Jei jūsų sunkumai epizodiniai ir nauji, pradėti nuo trumpesnės KET dažniausiai racionaliau.
Kaip vyksta seansas?
Schemų terapija derina tris darbo sluoksnius. Pažintinis: schemos atpažįstamos, tikrinami jas palaikantys įrodymai, rašomos atmintinės kortelės. Patyriminis: vaizduotės pratimai, kuriuose grįžtama į skaudžias vaikystės scenas ir jos „perrašomos“ taip, kad vaiko poreikis būtų patenkintas (ši technika vadinama vaizduotės perrašymu), taip pat pokalbiai tarp režimų sukeičiant kėdes. Elgesio: senų šablonų laužymas realiose situacijose.
Išskirtinis bruožas yra ribotas tėviškas rūpestis (angliškai limited reparenting): terapeutas sąmoningai, profesinių ribų rėmuose, duoda dalį to, ko vaikystėje trūko, pavyzdžiui, pastovumą, priėmimą, švelnias ribas. Santykis su terapeutu čia yra ne fonas, o viena iš gydančių jėgų.
Kiek trunka?
Tai ilgalaikė terapija: darbui su atskiromis schemomis skiriama nuo pusmečio iki metų, o asmenybės sutrikimų gydymo programos trunka 1,5 iki 3 metų, susitinkant kartą ar du per savaitę. Grupinė schemų terapija dažnai trunka apie metus ir leidžia pasiekti panašių rezultatų mažesne kaina.
Kaip išsirinkti specialistą?
Ieškokite specialisto, baigusio schemų terapijos mokymus (tarptautinė ISST asociacija sertifikuoja mokymo programas, Lietuvoje jos taip pat vyksta). Kadangi terapija ilga, prieš įsipareigodami paklauskite apie numatomą trukmę, kainą ir tarpinius tikslus.
Prieš pirmą pokalbį naudinga pasitikrinti, kurie šablonai jums būdingiausi: tai galima aptarti jau pirmame susitikime. Bendrus paieškos žingsnius rasite straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo schemų terapija skiriasi nuo KET?
KET dirba su dabartinėmis mintimis ir elgesiu, dažniausiai 8 iki 20 seansų. Schemų terapija taikosi į gilesnį sluoksnį: nuo vaikystės besikartojančius šablonus, ir tam pasitelkia ne tik logiką, bet ir emocinį darbą su vaizduote bei patį terapinį santykį. Ji ilgesnė ir tinkamesnė lėtiniams, „charakteriniams“ sunkumams.
Kas yra gyvenimo spąstai?
Taip populiariojoje literatūroje (Youngo ir Klosko knygoje „Reinventing Your Life“) vadinamos ankstyvosios schemos: vaikystėje susiformavę įsitikinimų ir jausmų mazgai, kurie suaugus pritraukia pažįstamus scenarijus. Pavyzdžiui, apleistumo spąstuose esantis žmogus renkasi nepasiekiamus partnerius ir taip vis iš naujo patvirtina „visi mane palieka“.
Ar vaizduotės perrašymas nėra prisiminimų klastojimas?
Ne. Perrašymo tikslas yra ne įtikinti, kad įvykio nebuvo, o suteikti nervų sistemai naują emocinę patirtį: kaip būtų buvę, jei kas nors būtų apgynęs ir paguodęs. Faktinė atmintis lieka, keičiasi su ja susijęs emocinis krūvis ir išvados apie save.
Šaltiniai ir metodika
Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.
- Giesen-Bloo J. ir kt. (2006). Outpatient psychotherapy for borderline personality disorder: randomized trial of schema-focused therapy vs transference-focused psychotherapy. Archives of General Psychiatry
- Young J. E., Klosko J. S., Weishaar M. E. (2003). Schema Therapy: A Practitioner’s Guide. Guilford Press
- Farrell J. M. ir kt. (2009). A schema-focused approach to group psychotherapy for outpatients with borderline personality disorder. Journal of Behavior Therapy and Experimental Psychiatry
Kitos terapijos kryptys
Būsenos, kurioms ši terapija taikoma
Susiję testai
Susiję straipsniai
2025 m. liepos 2 d.
Prisirišimo stiliai paprastai: kodėl kartojasi tie patys santykiai
Kodėl vieni santykiuose ramūs, kiti nuolat bijo būti palikti, o treti bėga nuo artumo? Keturi prisirišimo stiliai, jų atpažinimo ženklai ir kaip stilius keičiasi.
Skaityti straipsnį
2025 m. balandžio 28 d.
Toksiški santykiai: 10 ženklų ir išėjimo planas
Kontrolė, menkinimas, gaslighting, izoliacija. 10 toksiškų santykių ženklų, kodėl iš jų taip sunku išeiti, ir konkretus saugaus išėjimo planas su pagalbos kontaktais.
Skaityti straipsnį
2024 m. spalio 4 d.
Kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą Lietuvoje (ir kiek tai kainuoja)
Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras? Kur gauti nemokamą pagalbą, kiek kainuoja privati terapija, kaip atpažinti gerą specialistą ir kada jį keisti.
Skaityti straipsnį