Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Kaip įveikti baimę: laipsniški žingsniai, kurie tikrai veikia

Baimė gyvena iš vengimo. Kaskart, kai apeiname bauginančią situaciją, trumpam palengvėja, bet smegenys užsirašo: „pavojus buvo tikras, gerai, kad pabėgai“, ir kitą kartą baimė būna dar didesnė. Todėl baimės neįveikia nei laukimas, nei valios sukandimas vienam didvyriškam šuoliui: ją įveikia laipsniški, pakeliami žingsniai jos link.

Šis metodas vadinamas laipsniška ekspozicija: juo remiasi veiksmingiausias fobijų gydymas, ir jo principus galima taikyti pačiam, kai baimė nedidelė ar vidutinė. Žemiau visas kelias žingsnis po žingsnio.

  1. Įvardykite baimę tiksliai

    „Bijau žmonių“ yra per platu, su tuo dirbti neįmanoma. Konkretinkite: ko tiksliai bijote ir kas, jūsų manymu, blogiausio nutiktų? Pavyzdžiui: „bijau skambinti nepažįstamiems, nes užstrigsiu ir pasirodysiu kvailas“. Konkreti baimė turi konkrečius laiptus, o katastrofos scenarijų vėliau bus galima patikrinti tikrove.

  2. Sudarykite baimės laiptus

    Surašykite 8 iki 10 situacijų nuo lengviausios iki sunkiausios ir kiekvieną įvertinkite balais nuo 1 iki 10 pagal tai, kiek baimės kelia. Aukščio baimės pavyzdys: pažiūrėti nuotraukas nuo aukštų pastatų (2), pastovėti ant antro aukšto balkono (4), pakilti stikliniu liftu (6), užlipti į apžvalgos bokštą (8). Laiptai yra jūsų planas: iš jų aišku, kur pradėti ir kur judėti.

  3. Pradėkite nuo lengvo laiptelio ir išbūkite

    Pasirinkite laiptelį, kuris kelia apie 3 iki 4 balus baimės: nemalonu, bet pakeliama. Svarbiausia taisyklė: būkite situacijoje tol, kol nerimas pastebimai nuslūgs, bent perpus. Jei pabėgsite baimės piko metu, smegenys užsirašys „išgelbėjo tik pabėgimas“, o jei išbūsite, jos gaus svarbiausią pamoką: nerimas kyla, pasiekia viršūnę ir nusileidžia pats, be katastrofos.

  4. Kartokite dažnai, kilkite palaipsniui

    Vienas kartas nieko nekeičia: smegenims reikia pasikartojančių įrodymų. Kartokite tą patį laiptelį kelis kartus, kol jis taps nuobodus (tai ir yra sėkmės ženklas), ir tik tada kilkite aukščiau. Geriau po truputį kasdien ar kas kelias dienas nei didelis žygis kartą per mėnesį: pertraukos leidžia baimei ataugti.

  5. Atsisakykite saugumo ramentų

    Saugumo elgesys yra paslėptas vengimas: eiti tik su draugu, laikyti telefoną rankoje, išgerti „dėl drąsos“, sėdėti prie durų. Su ramentais situacija išbūnama, bet nuopelnas atitenka ramentui, ne jums, ir baimė lieka. Atpažinkite savo ramentus ir atsisakykite jų palaipsniui, po vieną.

  6. Fiksuokite progresą

    Po kiekvieno žingsnio užsirašykite: ką dariau, kiek baimės buvo pradžioje ir pabaigoje, kas nutiko iš tikrųjų. Šie užrašai daro du darbus: parodo pažangą, kurios iš vidaus nesimato, ir kaupia įrodymus prieš katastrofos scenarijų. Po mėnesio palyginkite su pirmu įrašu: skirtumas dažniausiai nustebina.

Ko vengti

  • Nevenkite: kiekvienas apėjimas trumpam palengvina, bet baimę augina. Vengimas yra jos maistas.
  • Nešokite iš karto į sunkiausią situaciją: per didelis žingsnis baigiasi panika ir įsitikinimu, kad „metodas neveikia“.
  • Nesiraminkite alkoholiu ar raminamaisiais prieš žingsnius: jie atima pamoką, kurią smegenys turi gauti.
  • Nelaukite, kol baimė praeis pati: be žingsnių jos link ji dažniausiai tik plečiasi.

Kada kreiptis pagalbos

Savarankiški laiptai tinka lengvai ir vidutinei baimei. Kreipkitės į specialistą, jei baimė stipriai riboja gyvenimą (vengiate darbo, kelionių, gydytojų), jei žingsniai baigiasi panikos atakomis, jei baimė susijusi su patirta trauma arba jei bandymai pačiam vis žlunga: ekspozicijos terapija su specialistu yra tas pats metodas, tik su saugia atrama, ir fobijoms ji veikia puikiai.

Pirmam vaizdui pasitikrinkite savo baimę fobijų testuose, o jei baimė sukasi apie kitų vertinimą, socialinio nerimo teste.

Kodėl šis metodas veikia?

Baimė yra išmokta pavojaus reakcija, o smegenys permoko tik per patirtį: joms neužtenka žinoti, kad liftas saugus, jos turi tai patirti. Laipsniška ekspozicija kaip tik ir organizuoja šią patirtį pakeliamomis dozėmis: kiekvienas išbūtas laiptelis yra įrodymas, kad katastrofa neįvyko, o nerimas praeina pats. Tyrimuose šis principas yra veiksmingiausias žinomas būdas gydyti specifines fobijas, ir jo pilną versiją su specialistu aprašėme ekspozicijos terapijos puslapyje.

Kvėpavimas ir nusiraminimo technikos čia yra pagalbininkai, o ne esmė: jos padeda išbūti, bet baimę mažina būtent buvimas situacijoje. Greitam nusiraminimui tarp žingsnių pravers patarimas kaip nusiraminti per kelias minutes.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko užtrunka įveikti baimę?

Priklauso nuo baimės dydžio ir žingsnių dažnumo: lengvesnė baimė su reguliariais žingsniais pastebimai traukiasi per kelias savaites, gilesnė fobija reikalauja mėnesių ar darbo su specialistu. Tempą diktuoja kartojimas: kuo dažniau lipate laiptais, tuo greičiau jie baigiasi.

O jei žingsnio metu prasidės panika?

Stiprus nerimas žingsnio metu yra normalu, ir jis praeina pats, dažniausiai per 10 iki 20 minučių. Jei vis dėlto užklupo panikos banga, sulėtinkite iškvėpimą ir leiskite jai praeiti neišbėgdami, o kitam kartui pasirinkite lengvesnį laiptelį: tai ženklas, kad žingsnis buvo per didelis, o ne kad metodas neveikia. Ką daryti panikos metu, surašyta atskirame patarime.

Ar taip galima įveikti bet kokią baimę?

Laipsniški žingsniai veikia daugumai konkrečių baimių: aukščio, skrydžio, gyvūnų, skambučių, viešo kalbėjimo. Kitokio kelio reikia, kai baimė kyla iš traumos (pirmiausia dirbama su ja), kai ji susijusi su realiu pavojumi arba kai vengimas apima beveik visą gyvenimą: tada reikalingas specialistas.

Šaltiniai

Kiti patarimai

Susiję sutrikimų aprašymai

Susiję straipsniai