Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

IFS terapija: pokalbis su savo vidinėmis dalimis

IFS terapija (angliškai Internal Family Systems, lietuviškai dažnai vadinama vidinių dalių terapija) remiasi patirtimi, kurią pažįsta kiekvienas: „dalis manęs nori sutikti, o kita dalis priešinasi“. Šios krypties kūrėjas Richardas Schwartzas pasiūlė žiūrėti į tokias dalis rimtai: psichika veikia kaip vidinė sistema, kurios nariai turi savo jausmus, užduotis ir istoriją.

IFS logika švelni: nė viena dalis nėra priešas. Net tos, kurios kenkia (kritikuoja, verčia persivalgyti, atjungia jausmus), kadaise atsirado tam, kad apsaugotų. Terapijoje mokomasi šias dalis pažinti, išklausyti ir palengvinti jų naštą, o vadovavimą palaipsniui perima Savastis: rami, smalsi, užjaučianti vidinė šerdis, kurią, pasak IFS, turi kiekvienas.

Vidinių dalių žemėlapis

IFS skiria tris dalių tipus:

  • Tremtinės: sužeistos, dažnai vaikystės dalys, nešančios skausmą, gėdą ar baimę; sistema jas laiko „užrakintas“, kad skausmas neužlietų
  • Vadybininkės: apsauginės dalys, dirbančios prevenciją: vidinis kritikas, perfekcionistas, kontroliuotojas, įtikėjęs, kad tik taip apsaugos nuo naujo skausmo
  • Gesintuvės: avarinės dalys, įsijungiančios, kai skausmas vis dėlto prasiveržia: persivalgymas, alkoholis, begalinis skrolinimas, staigus atsijungimas

Kaip vyksta darbas?

Terapijoje dalys pažįstamos po vieną: kur kūne jaučiama, ko bijo, nuo ko saugo. Svarbiausias žingsnis yra atsiskyrimas: išmokti pastebėti „manyje kalba kritikas“ vietoje „aš esu nevykėlis“. Vien šis perėjimas daugeliui atneša palengvėjimą, nes tarp žmogaus ir jo audros atsiranda tarpas.

Gavus apsauginių dalių sutikimą, prieinama prie tremtinių: senas skausmas išklausomas ir, IFS kalba, „iškraunamas“, o apsauginės dalys, nebeturėdamos ko saugoti, gali rinktis naujus vaidmenis. Darbas ramus, be spaudimo, tempą diktuoja pati sistema.

Ką iš tikrųjų rodo tyrimai?

Čia verta atvirumo: IFS populiarumas (knygos, socialiniai tinklai, terapeutų mokymai) šiuo metu lenkia jos tyrimų bazę. Atlikti keli nedideli tyrimai: PTSD simptomams po vaikystės traumų, depresijai, o vienas atsitiktinių imčių tyrimas parodė naudą reumatoidiniu artritu sergančių žmonių skausmo ir savijautos rodikliams. Rezultatai žada, bet didelių, nepriklausomų tyrimų dar trūksta.

Praktinė išvada: IFS verta rinktis kaip perspektyvią kryptį, ypač jei jos kalba jums natūraliai artima, bet sunkioms būklėms (gili depresija, ūmus PTSD, valgymo sutrikimai) ji neturėtų pakeisti geriau ištirto gydymo; geriausiu atveju eina greta jo.

Kam IFS labiausiai tinka?

Natūraliausiai ji atliepia vidinius konfliktus („noriu, bet negaliu prisiversti“, „pati save griaunu“), stiprų vidinį kritiką, gėdą ir seniai besitęsiančius elgesio ratus, kurių logika neįveikiama valia. Žmonėms po sudėtingos vaikystės IFS kalba apie apsaugines dalis dažnai skamba tiksliau nei diagnozės.

Dirbant su traumomis svarbu rinktis patyrusį specialistą: prieiti prie senų žaizdų reikia saugiai ir palaipsniui. O jei jums artima dalių metafora, bet dar tik dairotės, pradžiai pravers vidinio kritiko ir vidinio vaiko testai.

Kaip išsirinkti specialistą?

Klauskite, kur specialistas mokėsi IFS ir kiek dirba šia kryptimi: vien perskaitytos knygos rimtam darbui neužtenka. Giminingos alternatyvos, jei IFS specialisto nerandate: schemų terapija (dirbanti su režimais, artimais dalims) ar psichodinaminė kryptis. Bendri patarimai surašyti straipsnyje kaip išsirinkti psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar „dalys“ reiškia, kad asmenybė suskilusi?

Ne. IFS dalys yra normalios psichikos būsenos, kurias turi visi: tą patį reiškinį kitos kryptys vadina režimais, ego būsenomis ar vidiniais balsais. Tai neturi nieko bendra su disociaciniu tapatumo sutrikimu: jūs visada žinote, kad visos dalys yra jūsų.

Ar IFS tinka rimtoms traumoms?

IFS plačiai naudojama dirbant su traumų pasekmėmis, ir jos švelnus tempas daugeliui tinka. Bet įrodymų bazė čia dar auga, todėl sunkiam PTSD pirmiausia verta svarstyti geriausiai ištirtus metodus (traumos KET, EMDR), o IFS rinktis su patyrusiu traumų specialistu, ne vien pagal populiarumą.

Ar galiu IFS praktikuoti pats iš knygų?

Lengvesnėms temoms (vidinis kritikas, prokrastinacija, savęs pažinimas) knygos ir pratimai duoda daug, ir tai saugus būdas susipažinti su metodu. Prie gilių žaizdų savarankiškai geriau nelįsti: jei pratimai kelia stiprų skausmą ar atsijungimo jausmą, tai ženklas, kad reikia specialisto.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne gydymo informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Kitos terapijos kryptys

Būsenos, kurioms ši terapija taikoma

Susiję straipsniai